Naujosios Meksikos valstijoje vykstančiame teismo procese dėl vaikų saugumo socialiniuose tinkluose prisiekusieji išklausė iš anksto įrašytus „Meta“ generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo parodymus. Teisme analizuojama, kiek įmonė žinojo apie savo platformų poveikį nepilnamečiams ir ar sąmoningai kūrė priklausomybę skatinančias funkcijas.
Prisiekusieji šiame vaikų saugumo byloje klausėsi šiandien parodytų, iš anksto įrašytų „Meta“ generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo liudijimų. Jam buvo pateikta daug klausimų apie tai, ką bendrovė žinojo apie socialinių tinklų priklausomybę ir kitus jos pačios tyrėjų nagrinėtus aspektus.
Per apklausą, kuri buvo įrašyta pernai kovą, Zuckerbergo buvo klausiama apie daugelį „Meta“ tyrėjų išvadų, susijusių su tuo, kaip įmonės programėlės veikia vartotojus ir paauglius. Generalinis direktorius nuvertino nemažą dalį šių vidinių dokumentų reikšmės.
Liudijimo pradžioje, kurį, be kita ko, transliavo „Courtroom View Network“, Zuckerbergas buvo klausinėjamas apie dokumentą, nagrinėjusį atgalinio ryšio poveikį „Facebook“ naudotojams. Dokumente buvo teigiama, kad „turinio kūrėjai „Facebook“ platformoje greičiausiai išmoks sieti publikavimo veiksmą su gaunamu atgaliniu ryšiu“, o tai „skatins juos ieškoti paskatų dažniau lankantis svetainėje“. Zuckerbergas komentavo, jog nėra „tikras, ar būtent taip viskas veikia praktikoje, bet sutinku, kad jūs tiksliai perteikiate, ką jie, panašu, norėjo pasakyti“.
Vėliau generalinis direktorius buvo klausinėjamas apie dokumentą, kuriame grafiškai pavaizduota, kokia dalis 11 ir 12 metų vaikų kas mėnesį naudojasi „Instagram“. Grafike buvo matyti, kad tuo metu apie 20 procentų 11-mečių bent kartą per mėnesį naudodavosi šia paslauga. „Sutinku, kad grafikas tai rodo, bet aš nesu susipažinęs su metodologija, kuri buvo taikyta šiam įvertinimui gauti“, – sakė Zuckerbergas. „Darau prielaidą, kad jei turėtume tiesioginių duomenų, jog konkretus asmuo yra jaunesnis nei 13 metų, jį pašalintume iš mūsų paslaugų.“
Naujosios Meksikos generalinis prokuroras 2023 m. pateikė ieškinį „Meta“ dėl galimų trūkumų užtikrinant vaikų saugumą. Bendrovė kaltinama tuo, kad sudarė sąlygas plėšrūnams lengviau pasiekti nepilnamečius ir kūrė funkcijas, apie kurias žinojo, jog jos gali būti priklausomybę skatinančios. Teisme „Meta“ advokatai ir vadovai ginčijo pačią socialinių tinklų „priklausomybės“ sąvoką, teigdami, kad tai nėra tikslus mokslinis apibūdinimas. Viešuose pareiškimuose bendrovė yra sakiusi, kad kaltinimuose remiamasi „iš konteksto ištrauktomis citatomis ir trumpomis vidinių pokalbių ištraukomis“ ir kad „ji jau daugiau nei dešimtmetį nuosekliai teikia paauglių saugumui pirmenybę prieš augimą“.
Kaip ir neseniai Los Andžele vykusiame atskirame teismo procese dėl socialinių tinklų priklausomybės, Zuckerbergas nuolat atmesdavo jam pateikiamų klausimų „formuluojamą interpretaciją“. Jis tvirtino, kad „Meta“ tikslas esąs kurti „naudingas“ programėles, o ne didinti jose praleidžiamo laiko kiekį bet kokia kaina.
Zuckerbergas taip pat buvo klausiamas apie vieno įmonės tyrėjo parengtą dokumentą, kuriame teigiama, jog „ypač JAV daugėja mokslinių įrodymų, kad bendras vidutinis „Facebook“ poveikis žmonių gerovei yra šiek tiek neigiamas“. Į tai generalinis direktorius atsakė: „Kiek žinau, vyraujanti bendroji nuomonė nėra tokia.“
Tai ne pirmas kartas, kai „Meta“ vadovai bando sumenkinti vidinių tyrimų svarbą. Panaši taktika buvo taikyta ir 2021 m., kai buvusi darbuotoja, vėliau tapusi informatore, Frances Haugen paviešino dokumentus, kuriuose „Facebook“ tyrėjai buvo nustatę, kad „Instagram“ daliai paauglių mergaičių verčia jaustis blogiau dėl savęs ir savo kūno įvaizdžio.
Zuckerbergo liudijimas prisiekusiesiems buvo parodytas kitą dieną po to, kai jie išklausė įrašytus „Instagram“ vadovo Adamo Mosseri parodymus. Jo taip pat buvo klausiama apie Frances Haugen atskleistus dokumentus ir „Meta“ reakciją į juos. Pasak Mosseri, dalis šių nutekintų duomenų rėmėsi „problemiškais tyrimais“. „Dauguma tyrimų yra apklausos. Mes kas mėnesį vykdome šimtus apklausų“, – sakė jis.
