Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė‑Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai susitiko su Lazdijų rajono gyventojais aptarti siūlymo steigti Kapčiamiesčio poligoną.
„Kompromiso ieškojimas ir vienas kito girdėjimas šiandien yra gyvybiškai svarbus. Mūsų siekis – kad vietos žmonių gyvenimas keistųsi kuo mažiau, tačiau tuo pačiu liktume saugūs ir atsakingi prieš savo valstybę. Tai yra bendras visų mūsų reikalas“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Pasak ministro, kompromisų su gyventojais jau ieškoma. Su 13 sodybų, esančių planuojamo poligono šaudyklų zonoje, savininkais bus tariamasi dėl iškėlimo – tai reikalinga dėl pačių gyventojų saugumo. Likusios 77 sodybos yra manevravimo zonoje, kurioje šaudyklų nebus, todėl žmonės galėtų išsaugoti savo sodybas ir toliau jose gyventi.
Naujo poligono būtinybė
Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje. Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų skaičiumi.
Šiuo metu brigados dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose. Visos kitos treniruočių vietos nėra didesnės nei kuopos lygmens. Lietuvos kariuomenė plečiasi ir tampa sunkesnė – įsigyta nauja karinė technika: šarvuočiai, tankai, artilerija. Tam reikia didesnių, šiuolaikiniams reikalavimams pritaikytų treniruočių teritorijų.
Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis
Kapčiamiesčio poligono teritorija pasiūlyta dėl jos strateginės padėties – pietų Lietuvoje, šalia Lenkijos sienos, Suvalkų koridoriaus dalyje. Lietuvos kariuomenės poligonai išdėstyti aplink valstybės sienos perimetrą: Pabradėje, Rūdninkuose ir Tauragės regione. Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros iki šiol nėra.
Renkantis vietą buvo vertinamos septynios teritorijos visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija patvirtino, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, kurios pilnai atitiktų visus karinius kriterijus. Kitose svarstytose vietovėse gyventojų skaičius svyravo nuo 137 iki 779. Kapčiamiesčio apylinkės išsiskiria ir tuo, kad čia yra vienas mažiausių saugomų teritorijų bei kultūros vertybių skaičius, todėl poveikis gamtai ir kultūros paveldui būtų mažesnis nei kitur.
Sodybų paėmimas – tik kraštutiniu atveju
Planuojamoje šaudyklų zonoje yra 13 sodybų, kurios dėl saugumo reikalavimų negalėtų likti šioje teritorijoje. Manevravimo zonoje yra 77 sodybos. Šių sodybų savininkai, jeigu panorėtų, galėtų likti ir toliau gyventi savo namuose, nes šioje zonoje šaudyklų nenumatoma.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijų dydžiai nebus skaičiuojami pagal Registrų centro masinį vertinimą, kuris dažniausiai yra mažesnis už realią rinkos kainą. Taip siekiama užtikrinti teisingą atlygį gyventojams.
Esami verslai galėtų tęsti savo veiklą, įskaitant vandens ir kaimo turizmą bei baidarių nuomą. Šios veiklos yra koncentruotos tose teritorijose, kur šaudyklų ir aktyvių karinių pratybų planuojama nevykdyti.
Poligono atsiradimas taip pat sudarytų prielaidas naujoms verslo galimybėms. Reikėtų teritorijos priežiūros paslaugų, vidaus kelių tvarkymo, maitinimo ir kitų paslaugų, kuriomis naudotųsi tiek kariai, tiek civiliai darbuotojai.
Planuojama, kad šaudyklų ir reikalingos infrastruktūros įrengimui bus investuota apie 100 mln. eurų. Poligone iš viso dirbtų ir tarnautų apie 100 civilių darbuotojų ir karių. Tai sudarytų papildomas darbo vietas ir ekonominį impulsą regionui.
Aplinkosauga ir medžioklė
Numatoma, kad miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms ir pratybų infrastruktūrai įrengti. Planuojama, jog tai sudarys apie 10 proc. visos poligono teritorijos.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas, įskaitant medžioklę, būtų vykdomas pagal su poligono viršininku suderintą grafiką, laikantis nustatytų taisyklių ir tik tuo metu, kai nevyksta karinės pratybos.
