Sveikas maistas ne visada reiškia sveikatą, tikrosios pasekmės gali nustebinti

Daugeliui sveika mityba pirmiausia reiškia tai, ką valgome: daugiau vaisių ir daržovių, mažiau greitojo maisto ar kruopštų kalorijų skaičiavimą.

Tačiau sveika mityba neapsiriboja vien suvalgyto maisto sudėtimi. Ne mažiau svarbūs yra mūsų įpročiai, elgesys ir požiūris į valgymą. Tai gerai atskleidžia ortoreksija – sutrikimas, kai žmogus obsesyviai siekia valgyti tik sveiką maistą. Iš pirmo žvilgsnio toks žmogus galėtų pasirodyti besimaitinantis pavyzdingai, tačiau realybėje šis sutrikimas dažnai susijęs su sunkumais santykiuose, prastesne gyvenimo kokybe ir kitais iššūkiais.

Tyrimai rodo, kad sveikatai gali būti naudinga perkelti dėmesį nuo paties maisto į tai, kaip mes valgome ir ką patiriame valgydami.

Sveiką mitybą sutapatinti su sveika dieta, ypač paskatino Vakarų šalyse nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio sustiprėjęs nerimas dėl vadinamosios nutukimo epidemijos. Ji dažnai apibrėžiama kaip sparčiai didėjantis žmonių, kurių kūno masės indeksas yra 30 ar daugiau, skaičius.

Vis dėlto nutukimo priežastys yra sudėtingos ir iki galo neaiškios – jas lemia daug veiksnių, ne vien tai, ką žmogus valgo. Be to, vien moralizuojant ar raginant antsvorio turinčius žmones valgyti sveikiau, visuomenės nutukimo rodikliai nemažėja.

Kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pernelyg didelis susitelkimas į svorį prisidėjo prie didėjančių netvarkingo valgymo ir valgymo sutrikimų mastų. Tai apima problemiškus valgymo įpročius bei iškreiptą požiūrį į maistą, kūno svorį, formas ir išvaizdą.

Akivaizdu, kad požiūrį į sveiką mitybą verta keisti.

Vis daugiau mokslinių darbų nagrinėja intuityvaus valgymo principus ir jų naudą. Intuityvus valgymas reiškia pasitikėjimą vidiniais kūno signalais, kurie padeda suprasti, kada, ką ir kiek valgyti. Pavyzdžiui, atpažinti alkio požymius (gurgiantį pilvą, sumažėjusią energiją), pastebėti sotumo ar pasitenkinimo jausmą, o kartais – ir tam tikrų produktų norą, kai organizmui reikia konkrečių maistinių medžiagų (pavyzdžiui, baltymų po fizinio krūvio).

Tyrimai rodo, kad toks požiūris gali būti siejamas su geresne fizine ir psichikos sveikata, aukštesne mitybos kokybe ir mažesniu kūno masės indeksu.

Taip pat nustatyta, kad reguliariais intervalais valgant ir dažniau valgant kartu su kitais žmonėmis, gerėja bendra sveikata ir mitybos įpročiai.

Vis dėlto daugelį mūsų supa aplinka, kuri sveiką mitybą apsunkina. Nesveiki maisto pasirinkimai yra pigūs, lengvai prieinami, porcijos didelės, o rinkodara nuolat skatina valgyti daugiau. Tokiose sąlygose neretai užgožiami natūralūs alkio ir sotumo signalai, o susikurti teigiamą santykį su maistu tampa sunkiau.

Ši problema ypač aktuali socialiai pažeidžiamesnėse bendruomenėse. Tyrimuose, kuriuose nagrinėti kaimo vietovių gyventojų mitybos įpročiai, žmonės dažnai teigė norintys maitintis sveikiau, tačiau tam trukdė įtemptas grafikas ir didesnė sveikesnių produktų kaina.

Sveikai maitintis taip pat apsunkina įpročiai ir emocinis valgymas.

Praktiškai sveikas požiūris į valgymą dažniausiai reiškia subalansuotą, lankstų ir nesmerkiantį santykį su maistu – be baimės dėl „blogų“ produktų. Tai taip pat reiškia dėmesį alkio ir sotumo pojūčiams. Kartu svarbu nepamiršti, kad maistas yra ir socialinio bei kultūrinio ryšio dalis: sveikas požiūris į mitybą neignoruos žinių apie maistinę vertę, bet įpins jas į platesnį, ramesnį ir malonesnį valgymo patyrimą.

Štai trys idėjos, nuo ko galima pradėti:

1. Mokykitės atpažinti alkį ir sotumą.

Tai gali būti labai individualu. Ar pradedate jausti pilvo gurgimą, energijos sumažėjimą? Ar praėjo daug laiko nuo paskutinio valgymo? O valgant – ar ateina momentas, kai alkis dingsta ir nebejaučiate stipraus noro tęsti? Kai kuriems žmonėms padeda alkio ir sotumo skalės.

2. Atsisakykite „draudžiamo“ maisto etikečių.

Ar turite produktą, kurį labai mėgstate, bet nevalgote, nes laikote jį „blogu“ ar „uždraustu“? Pabandykite nedidelį kiekį įtraukti į kitą valgymą ar užkandį. Tai gali suteikti daugiau džiaugsmo ir sumažinti perdėtą to maisto „galios“ jausmą.

3. Valgykite ne vieni, kai tik įmanoma.

Jei dažniausiai valgote skubėdami ar vieni, paieškokite būdų suplanuoti daugiau laiko maistui ir įtraukti kitus: dažnesnes šeimos vakarienes ar bendrus pietus su kolegomis.

Žmonėms, turintiems sveikatos būklių, reikalaujančių konkrečios dietos (pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu ar celiakija), būtina laikytis medikų rekomendacijų. Vis dėlto net ir esant apribojimams, galima ugdyti sveikesnį santykį su maistu. Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės, kurie labiau linkę valgyti intuityviai, dažniau pasižymėjo geresne gliukozės kontrole.

Todėl jei neturite medicininių priežasčių, kurios draustų – gabalėlis gimtadienio torto nebūtinai yra problema. Svarbiausia po to įsiklausyti į kūną ir sustoti, kai pajuntate, kad užtenka.

Jei manote, kad jūsų santykis su maistu tapo nesveikas ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti galimas pagalbos formas.