Sutaupykite pinigų be jokių laboratorijų: 4 paprasti ženklai išduoda, ar jūsų žemė derlinga

Ne kiekvienas daržininkas nori mokėti už dirvožemio tyrimus laboratorijoje ir laukti rezultatų. Tačiau įvertinti žemės kokybę savo sklype galima ir be jokios įrangos – pakanka rankų, nosies ir akių. Keturi paprasti požymiai padės suprasti, ar dirva derlinga, ar jai reikia papildomo gerinimo.

1. Suspaudimo testas
Paėmę saują drėgnos žemės, suspauskite ją kumštyje. Derlingas dirvožemis paprastai susiformuoja į gumulėlį, kuris lengvai subyra paspaudus pirštu. Toks gruntas nelimpa prie rankų kaip molis ir neišsisklaido dulkėmis kaip smėlis, kai pradžiūsta.

Taip pat atkreipkite dėmesį į vandens įsigėrimą: po laistymo vanduo turėtų greitai susigerti, o ne telkšoti balomis. Išdžiūvus dirvai neturėtų susidaryti kieta, sukietėjusi plutelė.

2. Spalvos įvertinimas
Tamsiai ruda ar beveik juoda dirva dažniausiai rodo didesnį humuso kiekį. Kuo žemė tamsesnė, tuo ji paprastai būna derlingesnė. Šviesiai pilka ar gelsva dirva dažniausiai turi mažiau organinių medžiagų, todėl ją verta gerinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu.

3. Kvapo testas
Pauostykite žemės saują. Gera dirva kvepia gaiviai, primena mišką po lietaus – juntamas natūralus, „gyvas“ žemės aromatas. Jei užuodžiate puvimo ar sieros vandenilio kvapą, tai signalas, kad dirvai gali trūkti oro. Dažniausios priežastys – per didelė drėgmė arba suslėgtas, prastai vėdinamas dirvožemis.

4. Sliekų skaičius
Galiausiai atkaskite kastuvo gylio žemės ir pažiūrėkite, kiek sliekų joje yra. Sveikame, derlingame dirvožemyje sliekų paprastai netrūksta – jei viename kastuvo gylio gumule randate penkis ar daugiau, tai geras ženklas.

Jei sliekų beveik nėra, dirva greičiausiai skurdesnė. Tokiu atveju padeda komposto įterpimas ir mažesnis cheminių priemonių naudojimas – palaipsniui dirva atsigauna, o sliekai sugrįžta.