Sutaupykite ir pamirškite piktžoles: štai kas lysvėse veikia kur kas geriau už mėšlą

Likusiai mažiausiai dviem savaitėms (o geriausia – dar anksčiau) iki pagrindinių daržo augalų sodinimo, verta pasirūpinti dirvos papildomu maitinimu. Sodininkai tam naudoja įvairias trąšas, tačiau yra viena priemonė, kuri dažnai vadinama universalia daugeliui sklypų.

Daugelis daržininkų iš įpročio renkasi perpuvusį mėšlą, tačiau net patyrę agronomai pripažįsta, kad jis turi ir trūkumų. Nors jame išties yra nemažai azoto ir kitų medžiagų, mėšlas lėtai suyra, gali privilioti kenkėjus, o neretai kartu į dirvą patenka ir piktžolių sėklos. Be to, su organinėmis trąšomis kartais galima pernešti ir ligų sukėlėjus.

Nitroamofoska veikia kitaip: kiekvienoje granulėje jau būna subalansuotas pagrindinių elementų derinys – azotas greitesniam augimui, fosforas ir kalis šaknų vystymuisi bei augalų atsparumui. Tokios trąšos greitai tirpsta drėgnoje žemėje, o jų naudojimas dažnai būna paprastesnis ir ekonomiškesnis nei darbas su mėšlu.

Balandžio pradžia laikoma tinkamu laiku tręšti dirvą prieš sodinimą. Dažniausiai rekomenduojama norma – apie 2 valgomieji šaukštai granulių (maždaug 30–40 g) vienam kvadratiniam metrui. Trąšas reikėtų tolygiai paskleisti ant drėgnos dirvos, tačiau nepalikti jų paviršiuje. Po barstymo patariama žemę perbraukti grėbliu arba lengvai įterpti į 10–15 cm gylį, kad azotas neišgaruotų. Jeigu dirva jau spėjusi išdžiūti, po įterpimo ją verta šiek tiek palaistyti.

Jei trąšos panaudojamos pakankamu kiekiu, sodinant galima apsieiti ir be papildomo tręšimo į duobutes (išskyrus, pavyzdžiui, pelenus). Vis dėlto geriausia tręšti likus 1–2 savaitėms iki sodinimo, kad granulės spėtų gerai ištirpti ir maisto medžiagos būtų lengviau pasiekiamos augalams.