Ilgalaikis triukšmo, ypač naktį, poveikis gali turėti rimtesnių pasekmių sveikatai, nei manyta anksčiau. Be miego trikdymo, naktinis eismo triukšmas veikia ir riebalų apykaitą – didina cholesterolio bei kitų kraujo riebalų rodiklius. Tai atskleidė naujas Oulu universiteto mokslininkų tyrimas.
Padidėję cholesterolio ir kraujo riebalų rodikliai yra gerai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Tyrėjai nustatė, kad neigiami pokyčiai prasideda jau esant 50 decibelų triukšmo lygiui. Didėjant triukšmui, šie pakitimai tampa dar ryškesni.
Ankstesni moksliniai darbai buvo sieję transporto keliamą triukšmą su padidėjusia širdies ligų ir diabeto rizika. Tačiau iki šiol nebuvo iki galo aišku, kokie biologiniai mechanizmai slypi už šio ryšio. Naujausi duomenys rodo, kad medžiagų apykaitos pokyčiai prasideda dar gerokai prieš išsivystant klinikinėms ligoms.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 270 tūkstančių suaugusiųjų iš trijų didelių Europos populiacijų: Jungtinės Karalystės „UK Biobank“, Roterdamo tyrimo ir Šiaurės Suomijos 1966 metų gimusiųjų kohortos. Toks didelis dalyvių skaičius leido gauti patikimus ir statistiškai reikšmingus rezultatus.
Naktinis kelių eismo triukšmas buvo vertinamas pagal dalyvių gyvenamąją vietą, naudojant nacionalinius triukšmo žemėlapius. Analizėse daugiausia dėmesio skirta būtent nakties laikotarpiui, kai žmonės dažniausiai būna namuose ir triukšmas daro didžiausią įtaką miegui bei organizmo atsistatymui.
Iš dalyvių kraujo mėginių ištirti 155 biologiniai žymenys, siekiant nustatyti galimus medžiagų apykaitos pokyčius. Nustatyta, kad daugiau nei 55 dB naktinio eismo triukšmo poveikis siejamas su didesniu bendrojo cholesterolio, „blogojo“ MTL (LDL) cholesterolio, cholesterolio turtingų lipoproteinų ir riebalų rūgščių kiekiu kraujyje.
Taip pat aptikti su ląstelių membranomis susijusių lipidų padidėjimai. Profesoriaus Sylvain Sebert teigimu, šie rezultatai patvirtina, kad aplinkos triukšmas nėra vien tik nemaloni buitinė smulkmena. Tai reali ir išmatuojama sveikatos rizika, galinti prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Triukšmas veikia organizmą ne tik trikdydamas miegą. Net jei žmogus sąmoningai nepabunda, organizmas vis tiek reaguoja į garsinius dirgiklius. Šis atsakas dažnai yra nesąmoningas ir perduodamas per autonominę nervų bei endokrininę sistemas.
Dėl to gali padidėti kraujospūdis, pagreitėti širdies ritmas ir išaugti streso hormonų koncentracija kraujyje. Ilgainiui toks nuolatinis streso atsakas gali neigiamai paveikti riebalų apykaitą, didinti kraujo krešėjimo veiksnių kiekį ir skatinti uždegiminius procesus organizme.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2017 metais Suomijoje apie 600 tūkstančių žmonių buvo veikiami bent 55 dB kelių eismo triukšmo. Tai rodo, kad problema yra plačiai paplitusi ir aktuali ne tik pavieniams asmenims, bet ir visai visuomenei. Naktinio triukšmo mažinimas gali tapti svarbia prevencine priemone siekiant geresnės visuomenės sveikatos.
