Pesticidai dažnai laikomi nematomu, bet neišvengiamu šiuolaikinio žemės ūkio palydovu. Jie padeda apsaugoti derlių, užtikrina maisto tiekimą, tačiau vis dažniau kyla klausimas – kokia jų tikroji kaina gamtai? Naujas tyrimas verčia į šį klausimą pažvelgti gerokai rimčiau.
Kalbame apie chlorpirifosą – insekticidą, kuris daugelį metų buvo naudojamas kovai su įvairių kultūrų kenkėjais. Nors Europos Sąjungoje jis uždraustas, daugelyje pasaulio šalių ši medžiaga vis dar naudojama. Ir, kaip rodo naujausi duomenys, jos poveikis gali būti kur kas platesnis, nei manyta iki šiol.
Mokslininkai nustatė, kad chlorpirifosas spartina ežeruose gyvenančių žuvų senėjimą. Tai reiškia ne vien pavienes žūtis, bet ir galimą ilgalaikį poveikį visoms populiacijoms. Rezultatai paskelbti žurnale „Science“, o išvados kelia rimtų diskusijų apie pesticidų naudojimo pasekmes.
Tyrimas Kinijos ežeruose: ką atskleidė duomenys?
Aplinkos toksikologo Chunsheng Liu vadovaujama komanda per ketverius metus surinko net 24 000 žuvų iš trijų Hubėjaus provincijos ežerų. Du iš jų – Vakarų Liangzi ir Rytų Liangzi – jau seniai veikiami žemės ūkio chemikalų, o švaresnis Niušano ežeras buvo pasirinktas palyginimui.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė karpinėms žuvims Culter dabryi. Rezultatai buvo iškalbingi: užterštuose ežeruose aptikta 55 proc. ir 88 proc. mažiau didelių, daugiau nei 80 gramų sveriančių žuvų. Subrendusių, ne mažiau kaip trejų metų amžiaus individų skaičius buvo dar labiau sumažėjęs – atitinkamai 75 proc. ir 96 proc.
Dar svarbiau – nustatytas ryšys tarp chlorpirifoso koncentracijos ir populiacijos struktūros. Tais metais, kai žuvų kepenyse aptikta daugiau pesticido, ežeruose buvo mažiau vyresnių individų. Tai rodo ne atsitiktinumą, o sisteminį poveikį.
Senėjimas ląstelių lygmeniu
Vien mirtingumo statistika dar neatskleidžia visos istorijos. Mokslininkai analizavo ir žuvų kepenų ląsteles. Užterštuose ežeruose gyvenančios žuvys turėjo du ar tris kartus daugiau lipofuscino – medžiagos, būdingos senstančioms ląstelėms.
Taip pat nustatyta, kad jų telomeros buvo trumpesnės. Telomeros – tai chromosomų galus saugančios DNR sekos, dažnai vadinamos apsauginėmis „kepurėlėmis“. Jų trumpėjimas siejamas su senėjimu ir su amžiumi susijusiomis ligomis.
Kitaip tariant, chlorpirifosas ne vien tiesiogiai žudo – jis gali paspartinti biologinį senėjimą. Tai reiškia trumpesnę gyvenimo trukmę, mažesnį dauginimosi potencialą ir ilgainiui – visos populiacijos silpnėjimą.
Laboratoriniai bandymai patvirtino pavojų
Siekiant patikrinti lauko tyrimų išvadas, žuvys buvo laikomos akvariumuose su skirtingomis chlorpirifoso koncentracijomis. Po keturių mėnesių visos švariame vandenyje laikytos žuvys išliko gyvos.
Tuo tarpu esant didesnei chemikalo koncentracijai, nugaišo apie 20 proc. dvejų metų ir daugiau nei pusė trejų metų amžiaus žuvų. Be to, jų telomeros buvo nuo ketvirtadalio iki trečdalio trumpesnės nei kontrolinės grupės.
Tai rodo aiškų priežastinį ryšį – net ir realistiškos, gamtoje aptinkamos koncentracijos gali turėti reikšmingą poveikį.
Ar tai gali paliesti žmones?
Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas negalima tiesiogiai perkelti šių rezultatų žmonėms. Tačiau galimybė, kad lėtinis poveikis galėtų turėti panašių pasekmių, neatmetama. Tai dar viena priežastis gilinti ilgalaikių teršalų tyrimus.
Svarbu pažymėti, kad Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvoje, chlorpirifosas nėra registruotas ir negali būti teisėtai naudojamas. Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė primena, kad dėl griežtų reikalavimų apie 97 proc. produktų neviršija leistinų normų, o Lietuvoje šis rodiklis dar aukštesnis.
Vis dėlto pasaulinė rinka išlieka atvira. Kitose šalyse taikomi švelnesni reikalavimai, todėl aktuali išlieka importo kontrolė bei nelegalių pesticidų naudojimo prevencija.
Platesnė žinutė apie aplinkos apsaugą
Šis tyrimas primena paprastą, bet svarbią tiesą – aplinkos teršalai veikia ne vien akivaizdžiai. Kartais jų poveikis slypi ląstelių lygmenyje, pasireiškia per metus ar net dešimtmečius.
Jei cheminė medžiaga spartina senėjimą ir trumpina gyvybės trukmę, jos poveikis gali būti kur kas platesnis nei pavienės žuvų žūtys. Tai gali reikšti sutrikusias ekosistemas, pakitusias maisto grandines ir ilgalaikius gamtos nuostolius.
Klausimas, kurį palieka šis tyrimas, paprastas, bet sudėtingas atsakyti: kiek dar nematomų procesų vyksta mūsų akyse? Ir ar esame pasirengę į juos reaguoti laiku?
