Šiandien patyrę sodininkai ir gėlininkai dalijasi patarimu, kokius tris įspūdingus daugiamečius augalus verta sėti jau dabar, jei norite, kad vasaros pradžioje sodas pražystų ryškiomis spalvomis.
Kovas daugeliui gėlininkų yra itin darbymetis. Jei svajojate apie puošnų gėlyną, kuris džiugintų visą vasarą, sėjos atidėlioti nereikėtų. Pasak patyrusių augintojų, yra trys kultūros, kurioms ankstyvas startas ypač naudingas – jos atsidėkoja vešliu ir gausiu žydėjimu. Tai – sodo gvazdikas, hibridinė verbenė ir pentinius (delfiniumas).
Sodo gvazdikas pasižymi gana ilgu vegetacijos laikotarpiu: nuo sėjos iki žydėjimo praeina maždaug pusmetis. Dėl to sėjos terminai priklauso nuo regiono. Centrinėse vietovėse sėklas rekomenduojama sėti kovą, pietiniuose regionuose galima pradėti vasario pabaigoje, o vėsesnėse vietovėse sėja neretai nusikelia į balandžio pradžią. Daigus į lysvę paprastai sodina gegužę–birželį.
Hibridinė verbenė dažnai vadinama nenutrūkstamo žydėjimo karaliene – ji žydi nuo birželio iki pat šalnų, paversdama sodą tikra oaze. Sėklos paprastai geriausiai dygsta esant apie +23–25 °C temperatūrai, o daigai pasirodo po 4–7 dienų. Optimalus sėjos laikas – antroji kovo dekada, kai augalams jau pakanka natūralios šviesos.
Pentinius (delfiniumas) reikalauja kiek daugiau dėmesio, nes jo sėkloms būtina stratifikacija. Prieš sėją jas patariama laikyti šaldytuve, +3–5 °C temperatūroje, maždaug 2–3 savaites. Sėti rekomenduojama kovo viduryje – tuomet po 1,5–2 savaičių dažniausiai pasirodo tolygūs daigai.
Specialistai primena kelias svarbias taisykles: pentiniaus stratifikacijos praleisti nereikėtų, verbenės svarbu nesėti per tankiai, nes drėgnu oru tai gali paskatinti miltligę. O gvazdikų daigus po sudygimo patartina laikyti vėsiau (apie +15 °C), kad jie neištįstų.
