Davido budlėja, dar vadinama drugelių krūmu, yra vienas dekoratyviausių sodo augalų. Šis krūmas garsėja gausiu žydėjimu ir gebėjimu į sodą privilioti daugybę drugelių bei kitų apdulkintojų. Dėl spartaus augimo ir ilgai trunkančio žydėjimo jis dažnai tampa tikra gėlyno puošmena.
Tačiau norint, kad budlėja kasmet gausiai žydėtų ir išliktų sveika, būtina ją reguliariai genėti. Tinkamai atliktas genėjimas skatina naujų ūglių augimą ir padeda krūmui išlaikyti gražią, kompaktišką formą.
Davido budlėja žydi ant vienmečių ūglių, todėl geriausias metas ją genėti yra pavasaris. Dažniausiai tai daroma antroje kovo pusėje arba balandžio pradžioje, kai praeina stipresni šalčiai. Per anksti genėti nerekomenduojama, nes šis augalas yra gana jautrus žemoms temperatūroms.
Jei genėjimas atliekamas per anksti, šalnos gali pažeisti jaunus ūglius ir susilpninti visą krūmą. Dėl šios priežasties rudeninis genėjimas taip pat nėra rekomenduojamas, nes jis skatina naujų ūglių augimą, kurie iki žiemos nespėja sumedėti ir dažnai nušąla.
Norint geriau apsaugoti augalą nuo šalčio, rudenį galima pašalinti peržydėjusius žiedynus ir aplink krūmo pagrindą supilti apie 20 centimetrų aukščio žemių arba mulčio kauburėlį. Tai padeda apsaugoti augalo šaknis ir apatinę stiebų dalį nuo iššalimo.
Prieš pradedant genėti svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Genėti rekomenduojama sausu ir geriausia saulėtu oru, nes taip sumažinama grybelinių ligų atsiradimo rizika.
Genėjimui reikėtų naudoti aštrius ir švarius įrankius, pavyzdžiui, sekatorių ar sodo žirkles. Aštrūs įrankiai leidžia atlikti švarų pjūvį ir nepažeidžia ūglių.
Šakas patariama kirpti lengvu įstrižu kampu, kad ant pjūvio vietos nesikauptų vanduo. Tai padeda išvengti puvimo ir kitų ligų.
Genėjimo metu būtina pašalinti visas nudžiūvusias, pažeistas, nušalusias ar labai plonas šakas. Taip pat verta išpjauti silpnus ūglius, kurie tik silpnina krūmą ir nesudaro gražios formos.
Po genėjimo augalą rekomenduojama patręšti azoto turinčiomis trąšomis. Tokios trąšos skatina naujų ūglių formavimąsi ir padeda krūmui greičiau atsigauti po genėjimo.
Davido budlėja labai gerai pakelia gana stiprų genėjimą. Dažniausiai krūmas patrumpinamas iki maždaug 20–30 centimetrų aukščio nuo žemės.
Tinkamai nugenėtas augalas per vieną sezoną gali užaugti net iki 1,5–2,5 metro aukščio. Per vasarą jis išleidžia daug naujų ūglių ir gausiai žydi.
Jeigu budlėja nebus reguliariai genima, ji vis tiek gali augti, tačiau laikui bėgant jos išvaizda blogėja. Krūmas tampa pernelyg išsikerojęs, vidinė dalis išretėja, o ūgliai tampa ilgi ir ploni.
Tokiu atveju žydėjimas būna silpnesnis, žiedynai smulkesni, o pats krūmas praranda kompaktišką formą. Ilgainiui augalas gali atrodyti netvarkingas ir apleistas.
Budlėją geriausia sodinti pavasarį, balandžio arba gegužės mėnesiais. Tai ypač tinka konteineriuose auginamiems sodinukams, nes jie greitai prigyja ir pradeda augti.
Rudenį šį krūmą taip pat galima sodinti, dažniausiai rugsėjo ar spalio mėnesiais. Tačiau tai rekomenduojama tik šiltesniuose regionuose, kad augalas spėtų gerai įsišaknyti iki žiemos.
Davido budlėja geriausiai auga šiltoje ir saulėtoje vietoje. Jai reikia lengvos, laidžios dirvos, kurioje neužsilaiko vanduo.
Šis augalas nemėgsta nuolat drėgnos ir sunkios dirvos. Todėl reikėtų vengti molingų, vandeniui nelaidžių dirvožemių, kuriuose gali kauptis drėgmė.
Paprastai budlėja pradeda žydėti liepos mėnesį ir žydi iki rugsėjo. Jei ruduo būna šiltas, žydėjimas gali tęstis net iki spalio.
Šis krūmas auga labai greitai. Per vieną sezoną jis gali užaugti net iki dviejų metrų aukščio, o įprastai metinis prieaugis siekia apie vieną ar pusantro metro.
Subrendęs augalas dažniausiai pasiekia 2–3 metrų aukštį ir apie 1,5–2 metrų plotį. Dėl tokio dydžio jis puikiai tinka kaip ryškus akcentas sode.
Sparčiam budlėjos augimui didelę įtaką turi tinkamos sąlygos. Labiausiai jai tinka saulėta ir nuo vėjo apsaugota vieta, taip pat derlinga, puri ir gerai drenuota dirva.
Svarbus ir ankstyvas pavasarinis genėjimas, kuris skatina stiprių naujų ūglių augimą. Tinkamai prižiūrima budlėja gali augti labai vešliai ir kasmet gausiai žydėti.
Nors šis augalas nėra labai reiklus, yra keli dalykai, kurių jis netoleruoja. Vienas iš jų – per didelė drėgmė ir užmirkusi dirva.
Budlėja labai jautri užsistovėjusiam vandeniui, nes tokiose sąlygose šaknys greitai pradeda pūti. Todėl sodinant prastesnio drenažo vietoje verta įrengti drenažo sluoksnį.
Augalas taip pat nemėgsta pavėsio. Gausiam žydėjimui jam reikia bent šešių valandų tiesioginės saulės per dieną.
Pasodinta pavėsyje budlėja auga silpniau, žydi menkai, o jos ūgliai tampa ilgi ir ištįsę. Tokiu atveju krūmas praranda savo dekoratyvumą.
Dar viena dažna klaida yra per vėlyvas arba rudeninis genėjimas. Kadangi nauji ūgliai nespėja sumedėti iki žiemos, jie dažnai nušąla ir susilpnina visą augalą.
Žiemą budlėjos pagrindas taip pat turėtų būti apsaugotas nuo šalčio. Vėsesniuose regionuose rekomenduojama prie krūmo pagrindo supilti apie 20 centimetrų aukščio žemių, žievės ar lapų kauburėlį.
Be reguliaraus genėjimo budlėja praranda kompaktišką formą ir žydi vis silpniau. Todėl kasmetinis genėjimas yra viena svarbiausių šio augalo priežiūros dalių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į dirvos kokybę. Budlėja geriausiai auga vidutiniškai derlingoje, neutralioje arba silpnai šarminėje dirvoje.
Jei dirva labai skurdi, pavasarį verta naudoti azoto trąšas, o vasarą – kalio ir fosforo trąšas. Tokia priežiūra padeda augalui gausiai žydėti ir išlaikyti gerą būklę.
