Naujas tyrimas atskleidžia, kiek papildomo darbo laiko per dieną galime „išspausti“, kai mūsų protinės galios veikia maksimaliu pajėgumu – ir tai gerokai daugiau, nei daugelis tikėtųsi.
Tyrimą atlikusi Toronto universiteto Skarboro (Kanada) mokslininkų komanda nustatė, kad aukšto lygio protinis aštrumas leidžia per įprastą dieną atlikti tiek užduočių, kiek paprastai pareikalautų maždaug 40 papildomų darbo minučių.
Šis atradimas padeda paaiškinti, kodėl vienomis dienomis lengvai „sutraiškome“ savo užduočių sąrašus, o kitomis – net ir paprasti darbai atrodo sunkiai įveikiami.
Savo išvadoms pagrįsti tyrėjai 12 savaičių stebėjo 184 studentus. Kiekvieną dieną jie atliko pažintinius testus, kuriais buvo vertinamas jų protinis aštrumas, o vėliau dalyviai patys nurodydavo, ar pavyko įgyvendinti tai, ką buvę suplanavę.
Svarbu tai, kad dalyviai nebuvo lyginami tarpusavyje – analizuota, kaip kito kiekvieno žmogaus užduočių atlikimas skirtingomis dienomis. Taip paaiškėjo, kad protinio aštrumo svyravimai būdingi daugumai mūsų, nepriklausomai nuo asmenybės tipo ar dienotvarkės.
Kaip pažymi psichologė Cendri Hutcherson, yra dienų, kai „viskas tiesiog klostosi puikiai“, ir dienų, kai atrodo, kad judame tarsi per rūką. Tyrėjai siekė suprasti, kodėl taip nutinka ir kokią realią įtaką šie pakilimai bei nuosmukiai turi mūsų kasdieniam veiksmingumui.
Nustatyta, kad tas 40 minučių „priedo“ efektas pasireiškia visose veiklos srityse – tiek rašant esė, tiek gaminant vakarienę. Tai nebuvo vien akademiniams darbams skirtas tyrimas.
Prastesnės dienos atveju produktyvumas sumažėdavo panašiu dydžiu, todėl tarp geriausios ir blogiausios dienos vieno žmogaus darbingumas galėjo skirtis net iki 80 minučių.
Duomenų analizė atskleidė ir daugiau įdomių detalių. Didelis protinis aštrumas didino tikimybę pasiekti užsibrėžtus tikslus ir skatino žmones kelti sau ambicingesnius tikslus. Esant protiniam vangumui, net įprastos, rutininės užduotys atrodė sunkiai įgyvendinamos.
Nors asmenybės bruožai, tokie kaip savikontrolė ar sąžiningumas, turėjo įtakos bendram užduočių atlikimo lygiui, jie neapsaugojo nuo kasdienių protinio aštrumo svyravimų. Kaip pabrėžia tyrėjai, „visi turi gerų ir blogų dienų“, o juos dominanti esminė dalis buvo – kas konkrečiai tas dienas skiria.
Moksliniu požiūriu buvo nagrinėjamas vadinamasis ketinimo ir elgesio atotrūkis – tarpas tarp to, ką planuojame padaryti, ir to, ką iš tikrųjų nuveikiame. Šis atotrūkis gali siaurėti arba plėstis priklausomai nuo daugybės veiksnių.
Tyrimas rodo, kad vienas iš šių veiksnių yra būtent protinis aštrumas, nors autoriai atsargiai vertina priežastinius ryšius ir neprisiima teigti, jog jis yra vienintelė ar pagrindinė priežastis. Gali dalyvauti ir kiti tarpininkaujantys veiksniai, pavyzdžiui, sveikatos būklė ar stresas.
Šios išvados suteikia mokslinį pagrindą daugeliui pažįstamam pojūčiui: kartais atrodome visiškai viską kontroliuojantys ir sparčiai judantys į priekį, o kitomis dienomis sunkiai prisiverčiame padaryti net mažą žingsnį.
Pasak tyrėjų, ateityje panašūs darbai galėtų apimti platesnę dalyvių demografiją ir dar tiksliau fiksuoti tiek protinį pajėgumą, tiek užduočių atlikimą. Taip pat būtų galima taikyti eksperimentinius metodus, tiesiogiai tikrinant, ar protinį aštrumą gerinančios priemonės iš tiesų padidina nuveikiamo darbo kiekį.
Mokslininkai taip pat analizavo, kas labiausiai veikia protinį aštrumą. Paaiškėjo, kad jam didelę reikšmę turi miego kokybė išvakarėse, dėmesio blaškymo lygis ir motyvacija, kurie iš dienos į dieną gali smarkiai kisti. Bent iš dalies šiuos veiksnius galima sąmoningai valdyti.
Remdamasi surinktais duomenimis, Hutcherson išskiria tris pagrindinius dalykus, galinčius padėti išlaikyti protą kuo aštresnį: pakankamas miegas, ilgalaikio perdegimo vengimas ir pastangos sumažinti vadinamuosius „depresinius spąstus“ – būsenas, kai įstringame neigiamose mintyse ir emocijose.
Ji taip pat pabrėžia, kad kartais „tiesiog ne jūsų diena – ir tai normalu“. Tokiais atvejais, pasak mokslininkės, verta sau leisti šiek tiek daugiau atlaidumo ir nesitikėti maksimalaus produktyvumo.
