Erkės (Ixodida) – tai maži voragyviai, priklausantys erkučių pogrupiui. Joms būdingas suplokštėjęs kūnas, keturios poros kojų ir kiek pailgas burnos aparatas. Erkės yra išoriniai parazitai: visais gyvenimo tarpsniais (lerva, nimfa ir suaugėlis) jos minta tik žinduolių, paukščių, taip pat varliagyvių ir roplių krauju. Įsisiurbusios į šeimininko odą, jos kelias dienas siurbia kraują iš kraujagyslių.
Po tokio „maitinimosi“ erkėms vyksta vystymosi stadijos kaita: lerva virsta nimfa, nimfa – suaugusia erke, o suaugusios patelės sudeda kiaušinėlius ir žūsta. Lenkijoje aptinkama 19 erkių rūšių, dažniausiai sutinkamos pievinė erkė (Dermacentor reticulatus) ir paprastoji erkė (Ixodes ricinus). Šie parazitai gali platinti tokias ligas kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.
Kaip erkės patenka į namus?
Erkės dažniausiai aptinkamos pievose, vejose, miškuose ar krūmynuose, kur laukia šeimininkų. Todėl į namus jos dažniausiai patenka su drabužiais, batais, kuprinėmis, plaukais ar prisitvirtinusios prie odos. Tas pats galioja ir augintiniams – ypač šunims bei į lauką išeinantiems katinams.
Erkių galima parsinešti ir su lauko puokštėmis – pievų gėlėmis bei žolėmis, taip pat su malkomis ar kita iš lauko įnešta mediena.
Kur namuose ieškoti erkių?
Jei į patalpas patenka patinas ir patelė, gali įvykti dauginimasis – patelė sudeda kiaušinėlius, panašius į mažus rutuliukus. Erkės dažniausiai slepiasi tamsiose, drėgnose ir retai tvarkomose vietose, esančiose arčiau grindų. Tai gali būti tarpai po grindjuostėmis, apatinės užuolaidų ir dieninių užuolaidėlių dalys, kilimų kraštai, taip pat balkonų durų ir langų rėmai.
Be to, jos neretai aptinkamos gyvūnų guoliuose (antklodėse, narvuose, kilimėliuose), sienų plyšiuose, sofų ir fotelių tarpuose. Verta patikrinti ir į patalpas įneštus lauko baldus. Ypatingą dėmesį atkreipkite į drabužius, batus ir krepšius, su kuriais lankėtės miške, parke ar sode.
Natūralūs būdai, padedantys apsisaugoti nuo erkių
Kovoje su erkėmis svarbiausia – nuoseklumas ir apgalvoti veiksmai. Reguliariai siurbkite grindis, ypač kilimus ir kilimines dangas, taip pat sunkiau pasiekiamas vietas – grindjuostes, langų ir durų rėmus. Po kiekvieno siurbimo iškart išmeskite dulkių talpos turinį arba pakeiskite maišelį. Audinius, kurie galėjo turėti kontaktą su parazitais (drabužius, patalynę, gyvūnų guolius), jei įmanoma, skalbkite aukštoje temperatūroje – virš 60 °C.
Langų rėmus, palanges ir grindis periodiškai nuvalykite praskiestu actu arba spiritu. Grįžę iš lauko visuomet atidžiai apžiūrėkite save ir augintinius, ar nėra įsisiurbusių erkių.
Siekiant sumažinti riziką, kad erkės įsitvirtins namuose, galima jas atbaidyti natūraliomis priemonėmis – stiprų kvapą turinčiais eteriniais aliejais. Dažniausiai minimi:
- levandų;
- eukaliptų;
- citrinų;
- gvazdikėlių;
- pipirmėčių.
Šiuos aliejus galima purkšti patalpose ir rizikingose vietose – jie kartu veiks ir kaip natūralus oro gaiviklis. Taip pat galima užlašinti aliejaus ant vatos ir padėti ją kampeliuose, kuriuose erkės galėtų slėptis. Dar viena prevencijos priemonė – auginti erkes atbaidančius augalus aplink namus ar patalpose.
Jei kyla įtarimas, kad erkės namuose išplito, atidžiai apžiūrėkite minėtas vietas, kruopščiai sutvarkykite ir dezinfekuokite probleminę zoną. Prireikus kreipkitės į specialistus.
