Baklažanų auginimas neretai laikomas sudėtingu, tačiau net ir per karščius galima sulaukti gausaus bei skanaus derliaus.
Baklažanai dažnai vadinami vienais kaprizingiausių daržo augalų: jie mėgsta šilumą, nepakelia skersvėjų ir reikalauja papildomos priežiūros. Vis dėlto vietoj brangių trąšų kartais verta pasižvalgyti virtuvėje. Pasirodo, raktas į didesnius, gražius vaisius gali slypėti paprastoje banano žievėje.
Šis maisto likutis, kurį daugelis įprastai išmeta, baklažanams gali būti labai naudingas. Priežastis paprasta: banano žievėje gausu kalio ir fosforo – medžiagų, kurios ypač svarbios vaisiams formuotis, o ne vien lapijai auginti. Tinkamiausias metas tokiam papildymui – tada, kai daigai ruošiami sodinti į atvirą gruntą arba šiltnamį.
Geriausiai tinka iš anksto apdžiovinta arba smulkiai peiliu supjaustyta žievė. Tinka ir šviežia, tačiau susmulkinta ji greičiau pradeda atiduoti maistines medžiagas šaknims. Prieš sodinimą į kiekvieną duobutę įdedama po vieną supjaustytą banano žievę. Svarbu ją užberti plonu žemės sluoksniu, kad daigo šaknys tiesiogiai nesiliestų su žieve. Kol baklažanas prigyja, žievė pamažu suyra ir šalia šaknų susiformuoja maistingųjų medžiagų zona.
Skirtingai nei agresyvios cheminės trąšos, banano žievė veikia švelniai: nepažeidžia jautrių šaknelių, o padeda augalui sustiprėti. Prasidėjus žydėjimui, krūmas jau turi daugiau jėgų, todėl mažiau numeta užuomazgų ir dažniau kiekvieną žiedą paverčia sunokusiu, tamsiai violetiniu vaisiumi.
