Šis valdovas laikytas tik mitu: ką Varšuvos universiteto mokslininkai rado Sudane?

Lenkijos archeologai Sudane padarė svarbų atradimą, atskleidžiantį iki šiol nežinotus Nubijos regiono istorijos faktus ir patvirtinantį valdovo, ilgai laikyto pusiau legendiniu, egzistavimą. Kasinėdami senojo miesto Stara Dongola griuvėsiuose, mokslininkai aptiko arabišką dokumentą, kuriame minima karaliaus Qašqašo valdžia.

Atradimą padarė „Varšuvos universiteto“ Viduržemio jūros archeologijos centro komanda, jau daugelį metų vykdanti tyrimus šiame objekte.

Radinys datuojamas XVI–XVII amžių sandūra ir buvo aptiktas įspūdingoje rezidencinės paskirties statinio teritorijoje. Vietos gyventojai šį pastatą iš kartos į kartą vadino Karaliaus namu. Kasinėjimų metu archeologai rado daugiau kaip dvidešimt arabų kalba surašytų dokumentų. Tarp jų buvo ir rašytinis įsakymas, išleistas karaliaus Qašqašo vardu. Pats dokumentas aptiktas buvusio sąvartyno sluoksniuose, kur šimtmečius išliko kartu su kitais tekstų fragmentais ir kasdienio gyvenimo daiktais.

Tyrėjai pabrėžia, kad rastas rankraštis turi didelę istorinę reikšmę. Qašqašo figūra iki šiol buvo žinoma tik iš žodinių pasakojimų ir trumpų užuominų vėlesniuose rašytiniuose šaltiniuose, todėl dalis istorikų jį laikė labiau legendos personažu nei realiu valdovu. Įsakymas, pasirašytas jo vardu, laikomas pirmuoju tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu šio valdovo egzistavimą. Dokumentas taip pat leidžia geriau suprasti tuometinės valstybės valdžios funkcionavimą ir visuomeninius santykius.

Lenkijos mokslininkai – svarbaus atradimo pėdsakais Sudane

Rastas raštas rodo ir kultūrinius pokyčius, vykusius regione tuo laikotarpiu. Arabų kalbos vartojimas administraciniuose dokumentuose atskleidžia augančią šios kalbos reikšmę bei stiprėjusius arabizacijos ir islamizacijos procesus šiaurinėje Sudano dalyje. Mokslininkų teigimu, tokie šaltiniai yra itin vertingi, nes padeda atkurti politines ir socialines transformacijas, kurios ne visada atsispindi kituose istoriniuose liudijimuose.

Stara Dongola viduramžiais buvo Makurijos karalystės sostinė – viena svarbiausių senosios Nubijos valstybių, ilgus šimtmečius buvusi reikšmingu regiono politiniu ir religiniu centru. Lenkijos archeologai čia tyrimus vykdo daugiau kaip šešis dešimtmečius, palaipsniui atverdami naujas miesto istorijos ir jo gyventojų kasdienybės detales.

Šis dokumentas turi ir simbolinę reikšmę viso regiono praeities tyrimams. Tai, kad vietos bendruomenė pastato griuvėsius vadino Karaliaus namu, rodo, jog šimtmečius gyvuojančios tradicijos ir žodiniai pasakojimai gali saugoti autentiškus istorijos fragmentus. Radinys patvirtina ne tik konkretaus valdovo egzistavimą, bet ir vietos istorinės atminties vertę, išlikusią gyventojų pasakojimuose per daugelį kartų.

Šaltinis: „Nauka w Polsce“