Maistas tinkamu laiku gali būti ne mažiau svarbus nei tai, ką valgome. Leidinys „Medical News Today“ pabrėžia, kad vakarienę reikėtų baigti bent prieš tris valandas iki miego. Toks įprotis gali turėti teigiamą poveikį organizmo veiklai ir bendrai savijautai.
Jungtinių Valstijų mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad naktinis pasninkas, suderintas su natūraliu organizmo paros ritmu, gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei medžiagų apykaitą. Tai reiškia, kad svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada tai darome.
Tyrimo metu buvo lyginamas ilgesnis, 13–16 valandų trunkantis naktinis pasninkas su įprastesniu 11–13 valandų laikotarpiu. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar ilgesnė pertrauka tarp paskutinio dienos valgymo ir pusryčių gali turėti papildomos naudos sveikatai.
Tyrime dalyvavo 39 antsvorį turintys suaugusieji, kurių amžius svyravo nuo 36 iki 75 metų. Visi dalyviai laikėsi nustatytų rekomendacijų, tačiau jų kasdienis mitybos racionas tyrimo metu nebuvo keičiamas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad miegas ir natūralus paros ritmas turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai bei medžiagų apykaitos procesams. Būtent todėl mokslininkai nusprendė išsamiau ištirti, kaip valgymo laikas gali paveikti šiuos procesus.
Medicinos mokslų daktarė Phyllis Zee paaiškino, kad tyrime pasninko pradžia ir pabaiga buvo derinama su dalyvių miego laiku. Tai leido įvertinti, kaip tokie pokyčiai veikia organizmą tiek miego, tiek būdravimo metu.
Tyrimo dalyviai turėjo nustoti valgyti likus trims valandoms iki miego, vengti ryškios šviesos vakare ir pailginti pasninko laiką bent iki 12 valandų. Tokios sąlygos padėjo mokslininkams įvertinti natūralų organizmo prisitaikymą prie ilgesnio naktinio poilsio laikotarpio be maisto.
Rezultatai parodė, kad dalyviams, kurie nustojo valgyti bent prieš tris valandas iki miego, naktį kraujospūdis sumažėjo apie 3,5 procento. Be to, jų širdies susitraukimų dažnis sumažėjo maždaug 5 procentais.
Pasak Phyllis Zee, kraujospūdžio ir širdies ritmo sumažėjimas nakties metu yra vienas iš sveiko miego ritmo požymių. Tokie pokyčiai rodo, kad organizmas naktį efektyviau pereina į poilsio ir atsistatymo režimą.
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad dalyvių gliukozės kiekis kraujyje dienos metu išliko stabilesnis. Tai gali turėti teigiamos įtakos medžiagų apykaitai ir sumažinti metabolinių sutrikimų riziką.
Mokslininkų teigimu, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti naudinga derinti kelis sveikos gyvensenos įpročius. Tarp jų – subalansuota mityba, ryškios šviesos vengimas vakare ir paskutinio valgymo planavimas likus 2–3 valandoms iki miego.
Tokiu būdu galima išlaikyti bendrą 12–14 valandų naktinio pasninko laikotarpį. Tai gali padėti palaikyti stabilesnį paros ritmą ir pagerinti širdies bei medžiagų apykaitos sistemų veiklą.
Norint pradėti laikytis naktinio pasninko, rekomenduojama pokyčius įgyvendinti palaipsniui. Jei įprastai vakarieniaujama apie 22.30 val., iš pradžių paskutinį valgį galima perkelti į 21.30 val., o vėliau laiką dar ankstinti.
Pamažu paskutinė dienos vakarienė gali būti planuojama apie 19.30 valandą. Toks pokytis leidžia organizmui priprasti prie naujo režimo be staigaus diskomforto.
Svarbu pasirūpinti, kad vakaro metu su maistu būtų gaunama pakankamai svarbių maistinių medžiagų. Subalansuota vakarienė, turinti baltymų, skaidulinių angliavandenių ir sveikųjų riebalų, padeda išvengti naktinio alkio.
Taip pat svarbu pakankamai valgyti dienos metu. Naktinis užkandžiavimas dažnai yra nepakankamo ar nesubalansuoto dienos raciono pasekmė, todėl verta rinktis sočius pusryčius ir visavertę pietų porciją.
Didelę reikšmę turi ir kokybiškas miegas. Prastas poilsis gali sustiprinti potraukį valgyti naktį, nes sutrinka alkio ir sotumo hormonų pusiausvyra.
Todėl svarbu rūpintis ne tik miego trukme, bet ir jo kokybe. Tinkamas poilsis kartu su subalansuota mityba gali padėti palaikyti gerą savijautą ir bendrą organizmo sveikatą.
