Žaidimų kompiuterio surinkimas – procesas, kuriame labai lengva peržengti numatytą biudžetą. Noras turėti kuo galingesnę sistemą dažnai priveda prie perteklinių komponentų pirkimo, kurie realaus našumo praktiškai nepadidina.
Žemiau apžvelgiami penki dažniausi būdai, kaip vartotojai be reikalo išleidžia pinigus, rinkdami žaidimų kompiuterį, ir kaip šių klaidų išvengti.
Per galingas maitinimo blokas
Viena dažniausių klaidų – maitinimo bloko pirkimas su pernelyg dideliu galios rezervu. Maitinimo bloką atnaujinti iš tiesų verta tik tada, kai keičiama vaizdo plokštė į kur kas daugiau energijos reikalaujančią. Pavyzdžiui, pereinant nuo AMD Radeon 7600 XT prie Nvidia RTX 3090, galingesnis maitinimo šaltinis bus būtinas.
Tačiau kainų skirtumas tarp 500 W ir 1000 W maitinimo blokų gali būti labai didelis. Jeigu sistemai tokios galios šiuo metu nereikia, permokėti už perteklinį rezervą nėra jokios prasmės. Optimalu rinktis maitinimo bloką, kuris atitinka realius, esamos konfigūracijos poreikius ir turi racionalų, o ne perteklinį galios rezervą.
Per didelė ir per greita operatyvioji atmintis
Daugumai šiuolaikinių žaidimų nereikia milžiniško operatyviosios atminties (RAM) kiekio. Praktikoje 16 GB DDR4 atminties su maždaug 3800 MHz dažniu dažnai išlieka optimaliu pasirinkimu keliems artimiausiems metams.
Be to, RAM kaina dažnai auga neproporcingai dažniui. Skirtumas tarp 5200 MHz ir 7200 MHz modulių kainų gali siekti dvigubą sumą, o realus našumo padidėjimas žaidimuose dažniausiai būna minimalus.
Dar viena problema – spartesnė atmintis dažnai pasižymi prastesniais laikais (timings), kas sumažina praktinę naudą, kurią teoriškai turėtų suteikti aukštesnis dažnis.
Atsargiai su „žaidiminėmis“ ir riboto leidimo versijomis
Pažymėjimai, tokie kaip „Gaming Edition“ ar „Founders Edition“, dažnai sukuria klaidingą išskirtinio pranašumo įspūdį. Realiai tokios versijos dažniausiai skiriasi tik dizainu – pavyzdžiui, turi RGB apšvietimą ar kitokią išvaizdą – ir neduoda pastebimo našumo padidėjimo.
Tuo pat metu „žaidiminės“ versijos neretai kainuoja brangiau nei įprasti analogai. Todėl neverta permokėti vien už rinkodaros žymėjimus, jei jie nelydimi aiškių techninių pranašumų: geresnio aušinimo, aukštesnių gamintojo nustatytų dažnių ar kitų realiai išmatuojamų patobulinimų.
RGB apšvietimas – dažnai tik papildoma išlaida
Komponentai su RGB apšvietimu atrodo įspūdingai, tačiau jokios įtakos sistemos našumui jie neturi. Žaidimai veiks taip pat, ar kompiuteris šviečia įvairiomis spalvomis, ar ne.
Išimtis gali būti tik tam tikra periferija, pavyzdžiui, klaviatūros, kuriose apšvietimas padeda patogiau naudotis įrenginiu tamsoje ar greičiau rasti reikiamus klavišus. Visais kitais atvejais už RGB geriau nepermokėti, o skirtumą investuoti į išties našumą didinančius komponentus – galingesnę vaizdo plokštę, procesorių ar daugiau talpos SSD.
Permokėjimas už pačius sparčiausius SSD
Kainų skirtumas tarp skirtingų kartų SSD diskų, pavyzdžiui, PCIe Gen 3 ir PCIe Gen 5, gali siekti 200 JAV dolerių ar net daugiau. Tačiau kasdieniuose darbuose ir žaidimuose šis greičio skirtumas dažnai beveik nepastebimas.
Net jei duomenų perdavimo sparta siekia 12 400 MB/s, žaidimuose tai retai suteikia apčiuopiamą pranašumą, palyginti su, tarkime, 3 500 MB/s disku. Ypač jei vartotojas nedirba profesionaliai su dideliais vaizdo, garso ar kitų duomenų kiekiais.
Daugeliui žaidimų visiškai pakanka SSD PCIe Gen 3 ar Gen 4 diskų. Jie užtikrina pakankamai greitą sistemų ir žaidimų užsikrovimą, o permokėti už pačius naujausius ir teoriškai greičiausius modelius dažniausiai nėra būtinybės.
