Išsikrovęs akumuliatorius jau daugelį metų yra dažniausia priežastis, dėl kurios vairuotojai kviečia pagalbą kelyje – ir tai nepriklauso nuo automobilio pavaros tipo. Elektromobilių ir hibridų savininkai neretai mano, kad turėdami po dugnu kelių dešimčių kilovatvalandžių talpos traukos bateriją, su tokiomis bėdomis nesusidurs. Tačiau kiekvienas automobilis – benzininis, dyzelinis, hibridinis ar visiškai elektrinis – turi įprastą 12 V akumuliatorių. Be jo kartais nepavyksta ne tik užvesti, bet net ir atidaryti durų.
12 V akumuliatorius maitina borto elektroniką, apšvietimą, saugos sistemas, o elektromobiliuose ir hibriduose dar ir įjungia aukštos įtampos baterijos valdymo sistemą (BMS). Be šio akumuliatoriaus automobilis tampa „negyvas“, nesvarbu, kiek energijos likę traukos baterijoje.
Vidaus degimo varikliu varomuose automobiliuose 12 V akumuliatorius turi atiduoti didelę srovę starteriui. Elektromobiliuose ir hibriduose jo darbas paprastai lengvesnis – jis daugiausia paleidžia pavaros valdymo elektroniką. Dėl to gamintojai dažnai montuoja mažesnius ir lengvesnius 12 V akumuliatorius, kurie yra jautresni išsikrovimui.
Elektromobiliuose 12 V akumuliatorius įkraunamas per DC–DC keitiklį, kuris energiją ima iš traukos baterijos. Kai automobilis prijungtas prie įkrovimo, dažniausiai kraunamas ir 12 V akumuliatorius. Problema išryškėja tuomet, kai automobilis ilgesnį laiką stovi nenaudojamas ir neprijungtas prie įkrovimo: signalizacija, ryšio moduliai ir kitos sistemos nuolat vartoja nedidelius elektros kiekius, kurie per kelias savaites gali visiškai iškrauti nedidelį akumuliatorių.
Hibriduose situacija panaši, tik 12 V akumuliatorius gali būti įkraunamas ir per DC–DC keitiklį, ir per klasikinį generatorių (alternatorių), varomą vidaus degimo variklio. Dažnai važinėjant trumpais atstumais, ypač žiemą, kai įjungiamos šildomos sėdynės, galinio stiklo šildymas ir salono ventiliatorius, energijos balansas gali tapti neigiamas: akumuliatorius atiduoda daugiau, nei spėja atgauti.
Pirmieji požymiai – lėčiau besisukantis starteris vidaus degimo varikliu varomuose automobiliuose arba uždelstas sistemų įsijungimas elektromobiliuose. Dar vienas tipiškas signalas – staiga nustojusi veikti „start-stop“ sistema. Kai kuriuose automobiliuose prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas apie žemą akumuliatoriaus įtampą.
Akumuliatoriaus būklei įvertinti reikalingas įtampos matavimas po kelių valandų stovėjimo. Tradiciniuose švino–rūgštiniuose akumuliatoriuose normali ramybės įtampa paprastai turėtų būti 12,4–12,8 V. Naujesniuose ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatoriuose, montuojamuose kai kuriuose elektromobiliuose, ši reikšmė siekia apie 13,4 V.
Matuojant elektromobilyje svarbu neįjungti važiavimo parengties režimo, nes tuomet DC–DC keitiklis pradeda maitinti 12 V grandinę iš traukos baterijos, o matavimo rezultatas bus klaidinantis. Norint patikrinti, ar įtampa laikosi virš 12 V, pakanka įjungti šviesas ir radiją neaktyvuojant pavaros. Kartais ramybės įtampa atrodo normali, tačiau akumuliatorius vis tiek nepajėgia atiduoti pakankamos srovės paleidimui. To priežastis gali būti vidinis elementų trumpasis jungimas, kuris pasimato tik esant apkrovai – bandant užvesti, įtampa staigiai krenta.
Svarbiausia taisyklė – vengti gilaus iškrovimo. Švino–rūgštiniuose akumuliatoriuose žemas įkrovos lygis skatina plokštelių sulfataciją, kuri negrįžtamai mažina talpą. Be to, išsikrovęs akumuliatorius prasčiau atlaiko šaltį, todėl žiemą tai gali baigtis užšalusiu elektrolitu ir net įtrūkusia korpuso sienele.
Jei automobilis nenaudojamas ilgiau nei dvi savaites, verta prijungti įkroviklį su palaikomojo įkrovimo funkcija. Tai aktualu ir vidaus degimo varikliu varomiems automobiliams, ir elektromobiliams, nors pastariesiems problemą dažniausiai išsprendžia reguliarus prijungimas prie tinklo įkroviklio.
Dažnai važinėjant trumpais atstumais, ypač šaltuoju metų laiku, naudinga bent kartą per savaitę nuvažiuoti ilgesnį maršrutą, kad alternatorius arba DC–DC keitiklis spėtų pilnai įkrauti 12 V akumuliatorių.
