1.2 „PureTech“ – vienas populiariausių pastarojo dešimtmečio variklių. Jis montuotas dešimtyse „Stellantis“ koncerno modelių: nuo „Peugeot“ ir „Citroën“, iki „Opel“ bei „Fiat“. Tačiau šis variklis turi opų trūkumą – paskirstymo diržą, dirbantį alyvos vonelėje. Ilgainiui diržas nuo alyvos brinksta, ima irti, o jo dalelės užkemša tepimo sistemą.
Iš pradžių gamintojas teigė, kad diržas turėtų tarnauti iki 240 tūkst. km, tačiau vėliau šis intervalas tyliai sutrumpintas iki maždaug 70 tūkst. km ir trejų metų.
Idėja su diržu alyvoje buvo paprasta: tikėtasi tylesnio darbo ir mažesnės trinties nei naudojant įprastą „sausą“ diržą. Teoriškai alyva turėjo saugoti gumą ir ilginti jos tarnavimo laiką. Praktikoje paaiškėjo, kad net specialus gumos mišinys su apsauginiu laku neištveria ilgo kontakto su varikline alyva, ypač kai ji užteršta suodžiais ir nesudegusio kuro likučiais, kurie dažnai kaupiasi važinėjant trumpais atstumais.
Varikliai, žymimi kodais EB2FA, EB2DT, EB2ADTD, EB2DTS ir EB2ADTS, nuo 2014 metų montuoti į „Citroën“ ir „DS“ modelius (C1, C3, C4, C4 „Picasso“, C5 „Aircross“, „Berlingo“, DS3, DS3 „Crossback“, DS4, DS7), „Opel“ automobilius („Corsa“, „Crossland“, „Mokka“, „Grandland“), „Peugeot“ (108, 208, 308, 2008, 3008, 5008, „Partner“, „Rifter“), taip pat į „Fiat“ „Doblo“ ir „Jeep“ „Avenger“.
Variklio kodą galima rasti CoC dokumento 21 eilutėje. Maždaug nuo 2022 metų „Stellantis“ pradėjo palaipsniui keisti diržą grandine. Varikliai su kodais EB2LTED ir EB2LTEDH2 jau turi paskirstymo grandinę, todėl ši problema jiems nebūdinga. Tokie varikliai pateko, pavyzdžiui, į „Peugeot“ 408, „Opel“ „Frontera“ ir „Fiat“ 600.
Diržas padengtas izoliaciniu laku, kuris turėtų apsaugoti gumą nuo cheminio alyvos poveikio. Bėda ta, kad lakas greičiausiai nusitrina ties dantukų kraštais – ten, kur diržas nuolat liečiasi su paskirstymo mechanizmo krumpliaračiais. Kai apsauginis sluoksnis išnyksta, alyva ima skverbtis į gumos struktūrą.
Tuomet guma brinksta ir praranda elastingumą. Susidaro smulkios gumos dulkės, kurios susimaišo su alyva ir virsta tirštu šlamu. Šis šlamas užkemša alyvos siurblio įsiurbimo sietelį ir siaurus alyvos kanalus variklyje. Silpnėjant tepimui, pradeda sparčiau dėvėtis guoliai. Kraštutiniais atvejais išbrinkęs diržas gali „peršokti“ per vieną ar kelis dantukus, o tai baigiasi vožtuvų susidūrimu su stūmokliais ir variklio sugadinimu.
Papildomas veiksnys, spartinantis degradaciją, yra alyvos kokybė. „Stellantis“ reikalauja naudoti alyvą, atitinkančią PSA B71 2312 specifikaciją – ji yra gerokai siauresnė nei vien tik populiarus klampos žymėjimas 5W30.
Yra paprastas įrankis, kuris už keliasdešimt eurų leidžia patikrinti, ar diržas jau pradėjo brinkti. Tai specialus dantytas tarpamačis, įkišamas per alyvos įpylimo angą ir priglaudžiamas prie matomos diržo dalies. Jei diržas telpa tarp įrankio „dantų“, jo storis dar atitinka normą. Jei netelpa – diržas išbrinkęs ir jį būtina nedelsiant keisti.
Toks įrankis gali būti naudingas ir kasdienybėje: jį verta turėti dėtuvėje ir būklę pasitikrinti kas kelis mėnesius. Perkant naudotą automobilį su 1.2 „PureTech“, toks patikrinimas turėtų tapti privaloma apžiūros dalimi.
Svarbiausia taisyklė – sutrumpinti alyvos keitimo intervalą. Nors oficialios gamintojo rekomendacijos neretai siekia apie 25 tūkst. km, šiam varikliui saugiau alyvą keisti kas 10–12 tūkst. km.
Reikšmės turi ir vairavimo įpročiai. Vengiant vien trumpų maršrutų, o varikliui reguliariai pasiekiant darbinę temperatūrą, iš alyvos geriau išgaruoja kondensatas ir nesudegusio kuro likučiai. Taip pat būtina naudoti tik alyvą, atitinkančią PSA B71 2312 specifikaciją – tai minimalus reikalavimas.
Jei matuoklis rodo, kad diržas viršijo leistiną storį, būtina vykti į servisą. Vien diržo keitimas kainuoja maždaug 690–920 eurų, tačiau išlaidos tuo gali nesibaigti – reikia įvertinti, kiek gumos šlamo spėjo susikaupti tepimo sistemoje.
Servise turėtų būti nuimama alyvos karterio dalis ir apsauginė pertvara, kad būtų galima pasiekti alyvos siurblio įsiurbimo sietelį. Jei jis užsikimšęs, jį reikia išvalyti. Taip pat rekomenduojama atlikti variklio praplovimą prieš pilant šviežią alyvą. Esant pažengusiam alyvos kanalų užterštumui, visiškai išvalyti sistemą gali būti neįmanoma, o vėlesnės tepimo problemos – tikėtinos.
Kompleksinis remontas, apimantis diržo keitimą, tepimo sistemos valymą ir alyvos keitimą, gali kainuoti daugiau nei 1 150–1 380 eurų. Kadangi šis variklis dažniausiai montuotas nebrangiuose miesto automobiliuose, tokia suma dalį savininkų paskatina automobilį parduoti.
