Kartais atrodo, kad sveikesnis pasirinkimas visada slypi importuotų produktų lentynose. Egzotiniai pavadinimai, spalvingos pakuotės ir aukštos kainos sukuria įspūdį, kad būtent ten slepiasi vertingiausi produktai.
Tačiau vis dažniau specialistai siūlo pažvelgti paprasčiau. Ne į tai, kas atvežta iš toli, o į tai, kas auga visai šalia – net po kojomis.
Būtent tokia istorija nutiko ir su burnočiu. Augalu, kurį daugelis vis dar laiko piktžole, nors jo vertė – gerokai didesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pamirštas augalas, kuris lenkia „supermaistą“
Burnotis, dar vadinamas amarantu, ilgą laiką buvo primirštas. Nors mūsų seneliai jį pažinojo ir naudojo, šiandien jis dažniau išraunamas nei vertinamas.
Mitybos specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į šį augalą dėl jo sudėties. Amaranto sėklose yra visos būtinos aminorūgštys, todėl jos laikomos pilnaverčiu baltymų šaltiniu.
Tai gana reta savybė augaliniame maiste. Dažniausiai tokį baltymų profilį siejame su mėsa ar kiaušiniais, todėl burnotis išsiskiria net tarp kitų grūdų.
Mažas augalas – platus naudingumas
Burnotis vertinamas ne tik dėl baltymų. Jo sėklose yra kompleksinių angliavandenių, sveikųjų riebalų, B grupės vitaminų bei vitamino E.
Lapų nauda taip pat įspūdinga. Juose gausu geležies, kalcio, magnio ir antioksidantų. Tai reiškia, kad augalas gali būti naudojamas visapusiškai – nuo šaknų iki viršūnių.
Dėl šios priežasties jis dažnai vadinamas vienu universaliausių augalų mityboje. Ir svarbiausia – jam nereikia ypatingų sąlygų augti.
Nauda širdžiai ir energijos balansui
Moksliniai tyrimai rodo, kad burnotyje esančios skaidulos ir nesočiosios riebalų rūgštys gali padėti palaikyti normalų cholesterolio lygį.
Antioksidantai prisideda prie oksidacinio streso mažinimo. Tai svarbus veiksnys, susijęs su širdies ir kraujagyslių sveikata.
Dar vienas svarbus aspektas – stabilus cukraus kiekis kraujyje. Lėtai pasisavinami angliavandeniai padeda išvengti staigių energijos svyravimų, todėl ilgiau išlieka sotumo jausmas.
Ypač vertingas tam tikrais gyvenimo etapais
Burnotyje esantys mineralai – kalcis, magnis ir manganas – svarbūs kaulų stiprumui. Tai tampa ypač aktualu vyresniame amžiuje.
Dėl šios priežasties šis augalas dažnai rekomenduojamas moterims po keturiasdešimties metų, kai natūraliai pradeda mažėti kaulų tankis.
Tačiau iš tiesų jis naudingas visiems – tiek aktyviai gyvenantiems, tiek siekiantiems subalansuotos mitybos.
Kaip jį įtraukti į kasdienę mitybą
Daugelis mano, kad tokį produktą sudėtinga paruošti. Iš tiesų viskas paprasčiau, nei gali pasirodyti.
Sėklas galima virti kaip košę. Jos įgauna švelnų, šiek tiek riešutus primenantį skonį ir puikiai tinka pusryčiams su vaisiais ar medumi.
Taip pat jas galima dėti į salotas ar naudoti vietoje kitų grūdų. Lapai gali būti ruošiami kaip špinatai – trumpai apkepami arba dedami į sriubas.
Yra ir įdomesnis variantas – sėklas galima spraginti. Tuomet jos tampa traškios ir gali būti naudojamos kaip užkandis ar pagardas.
Ką svarbu žinoti prieš vartojant
Perkant ar renkant sėklas svarbu įsitikinti, kad jos švarios ir tinkamai laikomos. Geriausia jas laikyti sandariai, vėsioje ir tamsioje vietoje.
Lapus reikėtų suvartoti greičiau – jie išlieka švieži tik kelias dienas. Prieš naudojimą būtina kruopščiai nuplauti.
Taip pat rekomenduojama pradėti nuo mažesnių kiekių, ypač jei virškinimas jautresnis. Nors dauguma žmonių burnotį toleruoja gerai, organizmo reakcija visada individuali.
Ar verta atsisakyti „supermaisto“?
Ši istorija kelia paprastą klausimą – ar tikrai reikia ieškoti vertingų produktų toli, kai jie auga visai šalia?
Burnotis nėra naujovė. Jis tiesiog buvo pamirštas. O dabar pamažu sugrįžta į virtuvę kaip praktiškas, maistingas ir lengvai prieinamas pasirinkimas.
Kartais geriausi sprendimai slypi ne parduotuvės lentynoje, o kieme ar daržo pakraštyje. Reikia tik juos pastebėti.
