SEB nekeičia šių ir ateinančių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – jis sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,1 proc., skelbia bankas naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.
Prognozuojama, kad vidutinė infliacija pirmąjį metų ketvirtį kiek mažės – nukris žemiau 3 proc., vėliau augs didėjant vartojimui, o 2027 m. vėl nukris iki 3 proc.
Paslaugų infliacija šiemet turėtų sumažėti nuo 5,9 iki 5,5 proc., maisto kainų infliacija – gerokai sulėtėti.
Tuo metu energijos kainos, planuojama, didės sparčiau, išaugus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui šildymui, didėjant akcizams degalams.
Banko analitikai tikisi, kad vartojimas šiemet padidės laikinai, kai nuo sausio įsigaliojus reformai gyventojai pradės leisti iš pensijų fondų atsiimtas sukauptas lėšas, o kitais metais vėl susilpnės.
„Kada bus pokyčiai – (…) gegužės pradžioje, nes jau žinosime pirmosios atsiėmimo bangos iš antros pakopos fondų rezultatus, nes žinome, kad pinigai bus pervesti balandžio pirmąją dekadą, tai jau realiai žinosime, kiek tų pinigų bus išėję iš fondų“, – antradienį pristatyme kalbėjo SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pirmoji šio vartojimo banga turėtų prasidėti balandį, SEB prognozuoja, kad gyventojai atsiims 35 proc. pensijų fonduose sukauptų lėšų, o 60 proc. šios sumos bus išleista vartojimui – prekėms ir paslaugoms įsigyti.
„Vartotojų pasitikėjimas išlieka istoriškai aukštame lygyje, tačiau matome didelę jo pablogėjimo riziką antroje metų pusėje, pasibaigus po pensijų reformos kilusiam entuziazmui“, – rašoma banko apžvalgoje.
T. Povilausko teigimu, dabartinės prielaidos rodo, kad vartojimui šiais metais papildomai bus išleista 1,4 mlrd. eurų.
Visgi pagrindiniu šalies BVP augimo varikliu, prognozuojama, išliks investicijos – pernai jas labiausiai didino energetikos bendrovės, stačiusios naujus vėjo ir saulės parkus, taip pat – žemės ūkio, miškininkystės ir statybų sektoriai.
Nedarbo lygis šalyje turėtų mažėti palaipsniui – šiemet siekti 6,8 proc., kitais metais – 6,7 proc. Anot analitikų, nors pernai užimtumo augimas sulėtėjo dėl silpnesnio užsienio darbuotojų atvykimo, užimtumo lygis išlieka artimas rekordinėms aukštumoms.
Tikimasi, kad šiais ir ateinančiais metais realus darbo užmokesčio augimas sulėtės – šiemet sieks 7,7 proc., kitais metais – 7 proc.
2026 m. prognozuojamas nedidelis eksporto apimčių augimas – šiemet sudarys 3,3 proc., kitais metais – 3,1 proc.
Eksporto paklausą turėtų palaikyti pagerėjusi ekonominė veikla Švedijoje ir kitose kaimyninėse šalyse, tuo metu paslaugų eksportas toliau augs dviženkliu tempu, tai skatins verslo aktyvumas IT ir finansų sektoriuose.
Pernai pramonės pasitikėjimo rodikliai išliko panašiame lygyje, nors antrąjį metų pusmetį gamyba susilpnėjo dėl didesnės konkurencijos iš Kinijos ir mažesnio eksporto į Jungtines Valstijas, taip pat mažėjo naujų tiesioginių užsienio investicijų srautai – nors, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, augo smarkiausiai.
„Praeitų metų pirmas ketvirtis dėl eksporto į JAV, kai visi stengėsi išvežti į JAV kuo daugiau prieš importo muitų įsigaliojimą, palyginus šių metų pirmą ketvirtį tie metiniai pokyčiai gali būti prastesni, bet judant toliau, manau, kad mes vis tiek šiais metais kalbėsime apie pramonės augimą“, – teigė T. Povilauskas.
„Aišku, tų iššūkių ir problemų yra nemažai, (…) toliau matome tą didelę iš Kinijos, kitų Azijos šalių, klausimas, kaip seksis su mūsų eksportu į JAV, be to, tos kylančios darbo jėgos sąnaudos, didėjanti minimali alga mūsų konkurencingumą mažina“, – pridūrė ekonomistas.
SEB prognozėmis, pernai finansiniai prekybininkų rezultatai buvo neblogi, o šiais metais turėtų dar gerėti, gyventojams daugiau pinigų leidžiant vartojimui.
Dėl pensijų reformos, mažesnių palūkanų normų ir mažesnio pradinio įnašo reikalavimų šiemet numatomas didesnis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje – SEB analitikai nesitiki, kad ji atvės anksčiau 2027 m., nes būsto kainos toliau kyla sparčiau nei gyventojų pajamos, o įperkamumas prastėja.
Vertinant Lietuvos fiskalinę politiką, SEB pabrėžia šiemet iki 5,4 proc. nuo BVP augsiančias Lietuvos išlaidas gynybai, kartu numatant 2,8 proc. arba 5 proc. BVP biudžeto deficitą (įskaitant išankstinius mokėjimus už karinę įrangą).
„2027 m. biudžeto sudarymo procesas greičiausiai bus sudėtingas, smarkiai skiriantis politikų požiūriui į tinkamą biudžeto deficito dydį“, – nurodoma apžvalgoje.
Anot T. Povilausko, šiemet fiskalinė politika išlieka skatinanti ekonomiką, nes biudžeto išlaidos viršija pajamas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
