Ne visos datos garsiai minimos. Ne visos pažymėtos spalvomis kalendoriuose. Tačiau sausio 28-oji – tarsi slaptas archyvas, kuriame rikiuojasi monarchai, menininkai, katastrofos ir moksliniai laimėjimai. Tądien pasaulis keitėsi tyliai, bet negrįžtamai.
1457-aisiais gimė Henrikas VII – Anglijos karalius, kuris pradėjo Tiudorų dinastiją. Ir jeigu skamba nuobodžiai – verta prisiminti, kad būtent ši dinastija padėjo pamatus Anglijos politiniam stabilumui po ilgo kruvino pilietinio karo. O vos po 90 metų – 1547-aisiais – mirė jo sūnus Henrikas VIII. Tas pats, kuris išdrįso mesti iššūkį Vatikanui, vedė šešias žmonas ir pradėjo Anglikonų bažnyčios istoriją.
Tais pačiais metais, 1547-aisiais, kitame pasaulio krašte baigėsi dar viena istorija – seras Francis Drake’as, garsus anglų jūrininkas, nuotykių ieškotojas ir žmogus, pirmasis iš britų apiplaukęs pasaulį, pasitraukė iš gyvenimo. Jo gyvenimas primena, kad imperijų gimimas dažnai prasideda ne rūmuose, o deniuose.
Erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa 1986-aisiais vis dar kelia šiurpą. 72 sekundės – tiek truko pakilimas, kuris baigėsi sprogimu. Septyni astronautai, tarp jų ir pirmoji civilė mokytoja kosmose, žuvo milijonų akivaizdoje. Tai buvo ne tik tragedija, bet ir išbandymas JAV pasitikėjimui mokslo pažanga.
Pasaulio atmintis saugo ir meno vardus. 1912 metais gimė Jacksonas Pollockas – abstraktaus ekspresionizmo kūrėjas, kurio darbai ilgai kėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Jo tapybos būdas, virtęs pasirodymu, tapo XX amžiaus meno sinonimu. O 2002-aisiais užgeso Astridos Lindgren gyvybė – moters, kuri „Pepės Ilgakojinės“ dėka padarė vaikystę laisvesne visame pasaulyje.
Ne ką mažiau svarbios ir politinės linijos. 1928-aisiais mirė ispanų politikas Vicentas Blascas Ibanezas – romanas „Keturi Apokalipsės raiteliai“ skambėjo kaip pranašystė prieš dar vieną karą. 1950 metais Vietnamas, Laosas ir Kambodža teisiškai tapo nepriklausomomis šalimis – nors realybė dar ilgai buvo kruvina ir komplikuota.
2004 metų Hagos karo tribunolo sprendimas dėl buvusio Kroatijos serbų lyderio Milano Babico – dar vienas pavyzdys, kaip istorija bando išmokti pamokas. Tą pačią dieną Jungtinėje Karalystėje paviešinta ataskaita apie Davido Kelly savižudybę sukėlė žiniasklaidos audrą – politinė atsakomybė atsimušė į BBC.
Sausio 28-oji mena ir Islandiją – 1935-aisiais ji tapo pirmąja šalimi, įteisinusia abortus dėl sveikatos ar socialinių priežasčių. Toks sprendimas šiandien vis dar skamba progresyviai, ypač kai žvelgiama į šalis, kuriose tokia teisė tebėra neįgyvendinta.
Net rokenrolas čia rado savo vietą – 2016 metais mirė Paulas Kantneris, grupės „Jefferson Airplane“ narys. Jų muzika lydėjo ištisą kartą, o balsas – išliko gerokai ilgiau nei scenos šviesos.
Šią datą apibūdinti galima keliais sakiniais. Bet geriau – suklusti. Kiekvienas vardas, kiekviena mirtis ar sprendimas sausio 28-ąją yra mažas gabalėlis pasaulio portreto. Viename krašte gimsta menininkas, kitame – krenta lėktuvas. Vienoje sostinėje pasirašoma sutartis, o kitoje – prasideda invazija.
Sausio 28-oji – tai ne tik vakar diena. Tai diena, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir ateities pamokos. Ir primena: istorija kuriama ne tik per pergales, bet ir per praradimus. Viskas priklauso nuo to, kaip į tai pasižiūrėsi.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
