Gvatemalos prezidentas Bernardas Arevalas paskelbė 30 dienų trukmės nepaprastąją padėtį visoje šalies teritorijoje, reaguodamas į staigų nusikalstamumo augimą. Kreipdamasis į šalies gyventojus jis pabrėžė, kad pagrindinis šių priemonių tikslas – apsaugoti žmones ir atkurti viešąją tvarką.
Nepaprastoji padėtis išplečia policijos ir kariuomenės įgaliojimus: teisėsaugos institucijoms leidžiama sulaikyti asmenis be orderio, riboti susibūrimus ir sustiprinti patruliavimą gatvėse. Vis dėlto valdžia tvirtina, kad šios priemonės esą neturės įtakos taikių gyventojų kasdieniam gyvenimui, valstybinių ir privačių įstaigų darbui bei judėjimo laisvei.
Smurto protrūkis siejamas su galingų nusikalstamų grupuočių, tarp jų „Barrio 18“ ir „Mara Salvatrucha (MS‑13)“, veikla. Šios gaujos jau seniai garsėja savo žiaurumu: jos dalyvauja žmogžudystėse, vykdo reketą, kontroliuoja narkotikų prekybą ir laikomos vienomis pavojingiausių visame regione.
Nauja smurto banga kilo po to, kai valdžiai pavyko atkurti kontrolę kalėjimuose, kuriuose anksčiau įkalinti gaujų nariai buvo užėmę dalį patalpų ir laikiusios apsaugos darbuotojus įkaitais. Atsakydamos į valdžios veiksmus, gaujos surengė išpuolius prieš policijos pareigūnus. Oficialiais duomenimis, šiuose susirėmimuose žuvo mažiausiai septyni teisėsaugos pareigūnai, dar apie dešimt buvo sužeista.
Prezidentas Arevalas pareiškė, kad vyriausybė neketina nusileisti nusikalstamoms struktūroms ir toliau imsis ryžtingų veiksmų šalies saugumui užtikrinti. Vidaus reikalų ministras informavo, jog policijos ir kariuomenės operacijų metu pavyko išlaisvinti visus įkaitus ir visiškai atkurti kontrolę probleminiuose kalėjimuose.
Pastaraisiais metais nusikalstamumo augimas Gvatemaloje tapo ypač ryškus. 2025 metais žmogžudysčių rodiklis siekė apie 16 atvejų 100 000 gyventojų – tai daugiau nei du kartus viršija pasaulio vidurkį. Ekspertai šią situaciją sieja su ekonominiais sunkumais, organizuotų gaujų įtaka ir silpna valstybės kontrole. Dėl to nepaprastosios padėties įvedimas vertinamas kaip būtina priemonė situacijai stabilizuoti.
Gvatemala šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Meksika, todėl kyla klausimų, kaip į padėtį šioje Lotynų Amerikos šalyje reaguoja Jungtinių Valstijų vadovybė. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas nėra paskelbęs jokios viešos pozicijos dėl situacijos Gvatemaloje ir įvestos nepaprastosios padėties.
Jungtinės Valstijos yra pripažinusios „Barrio 18“ ir „Mara Salvatrucha (MS‑13)“ užsienio teroristinėmis organizacijomis, atsižvelgiant į jų dalyvavimą žmogžudystėse, reketavime ir narkotikų kontrabandoje. Šiuo metu nei pats Trumpas, nei oficialūs JAV atstovai nėra pateikę pareiškimų dėl naujausių įvykių Gvatemaloje, todėl konkreti administracijos pozicija išlieka neaiški.
Anksčiau buvo pranešta, kad Gvatemalos saugumo pajėgos bando atgauti kontrolę trijuose kalėjimuose, kuriuose kaliniai surengė koordinuotą maištą ir paėmė mažiausiai 46 įkaitus. Valdžios teigimu, už šiuos neramumus atsakingi gatvės gaujų nariai.
Atliekamo tyrimo duomenimis, neramumai buvo iš anksto suplanuoti ir koordinuoti „Barrio 18“ grupuotės. Maišto priežastimi tapo šios gaujos lyderio reikalavimas perkelti jį į kitą pataisos įstaigą – su švelnesnėmis laikymo sąlygomis ir išskirtiniu režimu.
