Rusijos ir Ukrainos kare vis dažniau atsiskleidžia naujos, itin brutalios ir ciniškos taktikos formos. Intensyvėjant kovoms, ypač prie Pokrovsko, Rusijos pajėgos mėgina išnaudoti žiemos sąlygas ir ryšio trūkumus, siekdamos, kad pranašumą mūšio lauke joms suteiktų ne technologijos, o žmonių gyvybės. Viena iš tokių praktikų – neapginkluotų karių vertimas „gyvomis antenomis“ dronų ir ryšio sistemoms.
Laikinai 46-osios brigados ryšių vado pareigas einantis Serhijus Kondratijukas teigia, kad Rusijos pajėgos Pokrovsko apylinkėse šiuo metu surengia po 40–45 atakas per savaitę. Taip siekiama pasinaudoti atšiauriomis žiemos sąlygomis ir padidinti spaudimą Ukrainos gynybos linijoms.
Rusų kariai dažniausiai puola nedidelėmis, 3–4 žmonių šturmo grupėmis. Šios grupės veikia nereguliariai ir nėra siunčiamos tam, kad vienu smūgiu pralaužtų frontą. Jų tikslas – ieškoti silpnų gynybos vietų, jas žymėti ir pamažu skverbtis gilyn, taip etapais ardyti gynybos vientisumą.
„Šliaužiančio šturmo“ taktika
Jeigu kuri nors iš tokių grupių sugeba išsilaikyti užimtame ruože, iškart siunčiama kita, kad pratęstų prasiveržimą. Taip Rusijos pajėgos bando „išsluoksniuoti“ Ukrainos gynybą, ypač tada, kai matomumą riboja prastos oro sąlygos ir sniegas, apsunkinantys žvalgybą iš oro.
S. Kondratijukas paaiškino, kad tokiomis sąlygomis Rusijos daliniai vis dažniau vengia atvirų mūšių. Vietoje to jie mėgina slapta prasiskverbti į Ukrainos užnugarį ir ieško dronų starto pozicijų bei artilerijos ugnies taškų. Tokia taktika leidžia Rusijos artilerijai ir aviacijai smogti tiksliau, remiantis surinkta informacija.
„Gyvos antenos“: kareivis vietoj įrangos
Pranešama, kad vieno iš tokių išpuolių metu Ukrainos gynėjai paėmė į nelaisvę Rusijos kariškį, kuris buvo pasiųstas į kovos zoną atlikti „gyvos antenos“ vaidmenį ryšio ir dronų sistemoms. Vyras buvo visiškai neapginkluotas – jis turėjo tik neperšaunamą liemenę, šalmą ir ryšio anteną. Jo užduotis buvo veikti kaip gyvas signalų perdavimo taškas Rusijos pajėgoms.
Jo pozicija buvo sunaikinta Ukrainos drono „Baba Jaga“ smūgiu. Karys atsidūrė po nuolaužomis, tačiau, nepaisant patirtų sužalojimų, liko gyvas. Ukrainos kariai jį surado ir paėmė į nelaisvę kaip karo belaisvį.
Analitikų teigimu, tokių „gyvų antenų“ naudojimas aiškiai atskleidžia rimtas Rusijos dronų kovinių sistemų ryšio spragas. Užuot diegus pažangesnes technologijas, pasirenkami improvizuoti sprendimai, kurių kaina – žmonių gyvybės.
Elektroninio karo ir dronų vaidmuo kare auga
Tai – dar vienas įrodymas, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte vis sparčiau auga elektroninio karo ir autonominių sistemų reikšmė. Dronai, ryšio sistemos ir trukdymo priemonės tampa neatsiejama kiekvienos operacijos dalimi, o kiekvienas ryšio taškas fronte įgauna strateginę vertę.
46-osios brigados duomenimis, minėtas atvejis nėra vienkartinis. Rusijos daliniai vis dažniau į fronto liniją siunčia neparengtus, menkai aprūpintus šauktinius ir rekrutus. Jie neretai naudojami kaip pagalbinė darbo jėga dronų operacijoms ir logistikai, o ne kaip visaverčiai koviniai kariai.
Toks žmonių išnaudojimas dar kartą parodo, kad šiuolaikinis karas – tai ne tik mūšiai dėl teritorijų, bet ir nuolatinė kova dėl informacijos, ryšio ir techninio pranašumo. Kiekvienas nutrūkęs kabelis ar prarastas signalas gali lemti visos operacijos baigtį.
