Ruožiniuose greičio matuokliuose nereikia smarkiai viršyti leistino greičio, kad sulauktumėte baudos – kartais pakanka kelių kilometrų važiuoti vos per greitai. Vis dėlto yra paprastas būdas, leidžiantis beveik visiškai sumažinti šią riziką.
Pats paprasčiausias atsakymas į klausimą, kaip išvengti baudos už ruožinį greičio matavimą, nesikeičia – reikia laikytis nustatyto greičio limito. Tačiau praktikoje užtenka akimirkos neatidumo, kad ilgesniame ruože būtų nežymiai viršyta leidžiama vidutinė sparta. Todėl verta pasitelkti automobilyje esančias sistemas, kurios padeda kontroliuoti greitį ir sumažinti tikimybę gauti baudą.
Vienas iš sprendimų – greičio ribotuvas. Jis gali būti ir pažangesnis – kaip „ISA“ („Intelligent Speed Assistance“), leidžiantis nustatyti didžiausią leistiną automobilio greitį. Praktikoje tai ypač naudinga vietose, kur galioja griežtesni ribojimai, pavyzdžiui, mieste: galima iš anksto nusistatyti 50–55 km/h ribą ir taip sumažinti riziką viršyti greitį. Toks sprendimas praverčia ir ruožuose, kuriuose vidutinis greitis fiksuojamas „CANARD“ sistema.
Žinoma, tam būtina žinoti, koks greičio apribojimas galioja konkrečioje atkarpoje. Ne visur informacija pateikiama taip aiškiai, kaip norėtųsi, todėl prieš ruožus su vidutinio greičio matavimu verta būti ypač atidiems.
Greičio ribotuvas dažnai valdomas tais pačiais mygtukais kaip ir pastovaus greičio palaikymo sistema, tačiau veikia kitaip: jis nepalaiko pasirinkto greičio, o tiesiog neleidžia jo viršyti. Esant poreikiui, vairuotojas gali lengvai „pralaužti“ ribojimą stipriau paspausdamas akceleratoriaus pedalą ir atgauti pilną pagreitėjimo kontrolę.
Nuo 2022 m. liepos „ISA“ tapo privaloma įranga visiems naujai homologuojamiems automobiliams Europos Sąjungoje. Nuo 2024 m. liepos 7 d. šis reikalavimas taikomas ir automobiliams, turintiems senesnę homologaciją.
Nors sistemą galima išjungti, ji automatiškai įsijungia kiekvieną kartą užvedus variklį. Be to, ne visi „išmanieji“ ribotuvai iš tiesų veikia nepriekaištingai – net naujuose automobiliuose pasitaiko atvejų, kai važiuojant, pavyzdžiui, magistralei, elektronika „mano“, jog esate kelyje su 20 ar 30 km/h apribojimu.
Be greičio ribotuvo galima pasitelkti ir pastovaus greičio palaikymo sistemą. Daugelyje naujesnių automobilių ji veikia kartu su „ISA“: nustatytą greitį adaptinė sistema gali automatiškai pakoreguoti, jei kamera atpažįsta greičio ribojimo ženklą arba informacija gaunama iš navigacijos duomenų.
Taip vairuotojas gali būti ramesnis, kad ruožiniame matavime neviršys leistino vidutinio greičio ir nepateks į „CANARD“ kontrolės akiratį.
