Paslaptingi rožiniai granito rieduliai, gulintys Antarktidos Hadsono kalnų viršūnėje, mokslininkus atvedė prie netikėto atradimo – po „Pine Island“ ledynu slypinčios milžiniškos granito masės. Šis kūnas, siekiantis apie 100 km plotį ir maždaug 7 km storį, saugo ne tik geologinės praeities pėdsakus, bet ir svarbias užuominas apie tai, kaip ateityje gali kisti mūsų planeta.
Pastaraisiais dešimtmečiais Antarktida tampa vis dinamiškesnių pokyčių zona. Palydoviniai tyrimai rodo ryškų augalijos ploto didėjimą Antarktidos pusiasalyje. Ypač išsiplėtė samanomis apaugusios teritorijos – nuo 9-ojo dešimtmečio jos išaugo dešimteriopai. Skaičiuojama, kad iki 2021 metų augalijos plotas padidėjo nuo 0,86 km² (1986 m.) iki 11,95 km², t. y. apie 1300 proc. Augimas spartėja: vien 2016–2021 metais prieaugis siekė beveik pusę kvadratinio kilometro per metus.
„British Antarctic Survey“ (BAS) tyrėjų komanda ėmėsi Hadsono kalnų granito analizės. Pasitelkę radioaktyviųjų elementų, įkalintų mineralų kristaluose, tyrimus, mokslininkai nustatė, kad šios uolienos yra maždaug 175 mln. metų senumo ir susiformavo juros periode. Tačiau didžiausia mįslė buvo kita – kaip tokios senos uolienos atsidūrė kalnų viršūnėse.
Atsakymų suteikė regiono aerogeofiziniai duomenys. Moksliniame leidinyje „Communications Earth“ aprašoma, kad pažangūs BAS lėktuvu atlikti gravitaciniai matavimai po „Pine Island“ ledynu užfiksavo neįprastą signalą. Surinkti duomenys patvirtino, jog po ledu yra didžiulė granito struktūra.
Geologinių ir gravitacinių duomenų derinys leido paaiškinti ir rožinių riedulių kilmę. Tyrėjų teigimu, praeityje „Pine Island“ ledynas judėjo kitaip nei dabar: tais laikais, kai ledo danga buvo gerokai storesnė, ledynas galėjo „išplėšti“ uolienas iš gelmių ir, judėdamas, kelti jas į aukštesnes vietas, kol jos atsidūrė kalnų viršūnėse.
Šis atradimas ypač svarbus mokslininkams, nagrinėjantiems klimato kaitą ir jos poveikį jūros lygiui. Supratus, kaip ledynas judėjo praeityje, galima tikslinti prognozes, kaip ateityje gali keistis Antarktidos ledo danga.
Kuo tiksliau įvertinami šie procesai, tuo geriau galima numatyti ir tai, kokią įtaką tirpstantis ledas turės pasauliniam jūrų lygio kilimui.
Geologiniai tyrimai po „Pine Island“ ledynu tampa savotiška žinių saugykla apie Žemės praeitį ir ateitį. Uolienos, atsidūrusios kalnų viršūnėse, yra ilgalaikių pokyčių įrašas, atspindintis, kaip per milijonus metų šiame regione keitėsi kraštovaizdis.
Mokslininkai pabrėžia, kad suprasti, kaip ledas formavo Antarktidos reljefą, būtina norint įvertinti, kokie pokyčiai laukia ateityje. Šių išvadų reikšmė ypač didelė žemai esančioms teritorijoms, kur net ir nedideli jūros lygio svyravimai gali tiesiogiai paveikti žmonių gyvenimą.
Gilesnis procesų, vykstančių po „Pine Island“ ledynu, pažinimas gali padėti tiksliau prognozuoti klimato kaitos pasekmes. Po ledu aptikta struktūra, kartu su geologiniais tyrimais, leidžia naujai pažvelgti į jėgas, kurios formuoja mūsų planetą.
