Rožės tiesiog skęs žieduose: ši natūrali trąša pavasarį daro stebuklus
Daugelis sodininkų rožes pradeda tręšti pavasarį – kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Svarbu, kad tręšimas būtų atliekamas po pirmojo krūmų genėjimo ir nuėmus žieminius supiltus kauburėlius, kurie augalus saugojo nuo šalčių. Vidutinio derlingumo dirvoje dažniausiai pakanka vienos mineralinių trąšų normos.
Jeigu dirva labai skurdi, verta rožes patręšti antrą kartą – birželio pradžioje, dar iki prasidedant žydėjimui.
Kitas kelias – organinės trąšos. Jos dažnai laikomos saugesnėmis, nes veikia lėčiau ir maisto medžiagas augalams atiduoda palaipsniui. Tokias trąšas galima naudoti beveik visą vegetacijos laikotarpį, tačiau praktiškai dažniausiai išskiriami trys svarbiausi terminai: balandžio pradžia, gegužė ir birželio pabaiga.
Natūralios trąšos rožėms
Viena geriausių natūralių trąšų rožėms – galvijų mėšlas. Jo sudėtis gana gerai atitinka rožių poreikius: paprastai jame būna apie 2 proc. azoto, apie 1,5 proc. fosforo ir apie 2 proc. kalio, taip pat kitų mikroelementų. Vis dėlto būtina prisiminti vieną taisyklę: šviežio mėšlo naudoti negalima. Jis turi būti perrūgęs, fermentuotas mažiausiai šešis mėnesius.
Pavasarį, po pirmojo genėjimo, aplink krūmus paskleiskite subrendusį mėšlą ir lengvai įmaišykite jį į viršutinį dirvos sluoksnį – taip jis pradės veikti greičiau. Jei neturite galimybės gauti mėšlo, galima rinktis granuliuotą arba džiovintą galvijų ar arklių mėšlą, kurio įsigyti nesunku sodo prekių parduotuvėse. Tokios trąšos taip pat barstomos aplink rožes ir įmaišomos į žemę. Dažniausiai rekomenduojama norma – apie 200 g granulių 1 kv. m.
Kita natūrali priemonė, kuri rožėms dažnai pasiteisina, – ragų miltai. Tai organinės trąšos, gaminamos iš susmulkintų gyvūnų ragų ir kanopų. Jos gana greitai skyla ir išskiria azotą. Ragų miltai dažniausiai naudojami pavasarį, kai dirvoje netrūksta fosforo ir kalio. Optimali norma – 50–60 g 1 kv. m gėlyno.
Geras pasirinkimas ir kompostas – jis ne tik pamaitina rožes, bet ir pagerina dirvos struktūrą bei bendrą jos kokybę. Kai kurie sodininkai kompostą naudoja ir apžėlimui (supylimui) aplink krūmus. Taip pat neretai pasitelkiamos natūralios namų gamybos trąšos, pavyzdžiui, iš bananų žievių, kavos tirščių ar augalinių raugalų. Tokie mišiniai gali padėti augalui auginti naujus ūglius ir gausiau žydėti.
Dažniausios rožių tręšimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – netinkamai parinktas tręšimo laikas. Kai rožės vasarą papildomai tręšiamos azotu, jos ima leisti minkštus ūglius ir prasčiau pasiruošia žiemai.
Rožių nereikėtų tręšti ir iškart po pasodinimo, nes tai gali trukdyti formuotis stipriai šaknų sistemai.
Dar viena rimta klaida – šviežio mėšlo naudojimas. Tokiu atveju jis būna pernelyg koncentruotas ir gali pažeisti augalus. Tręšiant visuomet svarbus saikas: naudojant paruoštus mišinius būtina laikytis gamintojo rekomendacijų ir neviršyti nurodytų normų. Pertręštos rožės paprastai žydi prasčiau, be to, tampa jautresnės ligoms ir kenkėjams.
Prieš tręšdami gerai palaistykite žemę aplink krūmus. Trąšų pylimas ant sausos dirvos blogina maisto medžiagų pasisavinimą. Drėgnoje dirvoje jos greičiau išsiskiria, o augalas jas lengviau paima per šaknis.
