2026 metų vasarį Elonas Muskas netikėtai pasiūlė darbą „xAI“ visiems, kuriuos žavi idėja kurti masės paleidimo įrenginius Mėnulyje. Šis kvietimas atskleidė ne tik technologinius ambicijų mastus, bet ir galimus strateginius pokyčius jo valdomose bendrovėse. Dalis darbuotojų į šiuos planus reagavo skeptiškai, o kai kurie net nusprendė palikti įmonę.
Masės paleidimo įrenginys – tai sistema, leidžianti krovinį ar medžiagas į kosmosą iškelti ne naudojant tradicines raketas, o pasitelkiant elektromagnetinį pagreitį. Tokia technologija galėtų ženkliai sumažinti energijos sąnaudas ir išlaidas, ypač jei būtų įrengta Mėnulyje, kur gravitacija gerokai silpnesnė nei Žemėje. Teoriškai tai leistų efektyviau gabenti išteklius į orbitą ar tolesnes kosmines misijas.
Dar 2025 metų pradžioje Muskas viešai tvirtino, kad Mėnulis yra tik tarpinė stotelė ir netgi trukdis pagrindiniam tikslui – Marso kolonizavimui. Socialiniame tinkle „X“ jis aiškiai pareiškė, kad žmonija turėtų koncentruotis tiesiogiai į Raudonąją planetą. Tokia pozicija sulaukė didelio atgarsio ir diskusijų.
Vis dėlto 2026 metų vasarį verslininkas paskelbė apie strategijos pokytį. Jis teigė, kad „SpaceX“ dabar daugiau dėmesio skirs savarankiškai augančio miesto Mėnulyje kūrimui. Anot jo, tokią bazę galima pastatyti per mažiau nei dešimtmetį, o panašaus masto infrastruktūra Marse pareikalautų daugiau nei dvidešimties metų.
Sprendimas orientuotis į Mėnulį gali būti susijęs su praktiniais ir ekonominiais veiksniais. Mėnulis yra gerokai arčiau Žemės, todėl tiek logistika, tiek komunikacija paprastesnė ir pigesnė. Be to, Mėnulyje būtų galima išbandyti technologijas, kurios vėliau būtų pritaikytos Marso misijose.
„xAI“ ir „SpaceX“ bendradarbiavimas šiame kontekste tampa logiškas. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas autonominėms sistemoms, statybų planavimui, išteklių valdymui ir sudėtingų kosminių operacijų optimizavimui. Sujungus pažangias AI technologijas su kosmoso inžinerija, Muskas siekia sukurti efektyvesnę ir savarankiškesnę kosminę infrastruktūrą.
Vis dėlto ne visi darbuotojai palankiai vertina tokį krypties keitimą. Dažni strateginiai posūkiai, aukšti lūkesčiai ir intensyvus darbo tempas daliai specialistų kelia abejonių dėl ilgalaikio stabilumo. Kai kurie nusprendė pasitraukti, manydami, kad projektų prioritetai keičiasi pernelyg greitai.
Nepaisant kritikos, Musko vizija išlieka ambicinga. Mėnulio bazė, aprūpinta masės paleidimo sistemomis ir dirbtinio intelekto valdomomis infrastruktūromis, galėtų tapti tiltu į tolimesnes kosmoso misijas. Ar ši strategija pasiteisins, parodys artimiausi metai, tačiau akivaizdu, kad kosmoso lenktynėse Muskas ketina išlaikyti vieną pagrindinių vaidmenų.
