Mokslininkai nustatė galimą vaistų derinį, kuris gali sustiprinti populiarių svorio mažinimo vaistų poveikį vyresnio amžiaus moterims.
Nedidelėje retrospektyvinėje studijoje, kurioje buvo analizuojamos moterys, svoriui mažinti vartojusios įvairias tirzepatido dozes, po 15 mėnesių gydymo paaiškėjo, kad menopauzinę hormonų terapiją kartu vartojusios dalyvės numetė vidutiniškai 35 proc. daugiau kūno svorio nei tos, kurios hormonų terapijos nevartojo.
Tyrimą atlikę JAV „Mayo Clinic“ ir „Wayne State University“ mokslininkai surinko 120 moterų sveikatos duomenis. Dauguma tiriamųjų buvo baltaodės, dažniausiai penkiasdešimtmetės. Aštuoniasdešimt dalyvių vartojo tik tirzepatidą, o 40 – tirzepatidą kartu su menopauzine hormonų terapija. Vidutiniškai jų sveikata buvo stebima apie 18 mėnesių.
Vidutiniškai moterys, vartojusios ir tirzepatidą (GLP-1 pagrindu sukurtą vaistą, parduodamą pavadinimais „Zepbound“ arba „Mounjaro“), ir hormonų terapiją, neteko 19,2 proc. pradinio kūno svorio. Tuo metu tik tirzepatidą vartojusios moterys numetė vidutiniškai 14 proc. Skirtumas – 5,2 procentinio punkto – buvo statistiškai reikšmingas.
Be to, didesnė hormonų terapiją vartojusių dalyvių dalis pasiekė 30 proc. ar didesnį bendrą kūno svorio sumažėjimą.
Tyrimo autoriai tikisi ateityje atlikti kontroliuojamus, atsitiktinių imčių tyrimus, kad patikrintų, ar šis, iš pirmo žvilgsnio, vaistų „sinergijos“ efektas iš tiesų sukelia didesnį svorio mažėjimą.
Šie pirminiai duomenys papildo ir ankstesnę 2024 m. studiją, kurioje dalis tų pačių „Mayo Clinic“ mokslininkų nustatė, kad po 12 mėnesių didesnė dalis po menopauzės esančių moterų, vartojusių semagliutidą kartu su hormonų terapija, pasiekė 10 proc. ar didesnį kūno svorio sumažėjimą, palyginti su tomis, kurios vartojo tik GLP-1 vaistą.
„Tokio masto skirtumas pagrindžia poreikį ateities tyrimams, kurie padėtų aiškiau suprasti, kaip GLP-1 pagrindu sukurti nutukimo gydymo vaistai ir menopauzinė hormonų terapija gali sąveikauti“, – teigė pagrindinė autorė, moterų sveikatos tyrėja Regina Castaneda iš „Mayo Clinic“ centro.
Menopauzė – laikotarpis, kai nutrūksta menstruacijos – yra reikšmingas gyvenimo etapas, lydimas didelių hormoninių pokyčių, galinčių paveikti tiek kūną, tiek smegenis. Ši transformacija ir jos pasekmės neretai sukelia nemalonius simptomus: nuovargį, karščio bangas, naktinį prakaitavimą, prastą miegą, sumažėjusį lytinį potraukį.
Menopauzinė hormonų terapija taikoma siekiant palengvinti šiuos iššūkius ir gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo su menopauze siejamų ligų, pavyzdžiui, osteoporozės ir galbūt širdies ligų. Dažniausiai vaistai vartojami tabletėmis, pleistrais arba tepamomis formomis, o jų tikslas – kompensuoti dalį sumažėjusių hormonų, pavyzdžiui, estrogeno ar progesterono.
Nors kai kurie tyrimai rodo, kad menopauzinė hormonų terapija vėlesniame amžiuje gali padėti išvengti svorio augimo, nėra aišku, ar ji gali tiesiogiai skatinti svorio mažėjimą ir kokiais mechanizmais tai vyktų.
Menopauzė apskritai istoriškai yra menkiau finansuojama ir mažiau tiriama sritis. Tuo pačiu GLP-1 vaistai yra palyginti nauja vaistų klasė, kurios poveikį mokslininkai vis dar siekia geriau suprasti.
Žinoma, kad svorio augimas yra dažnas tiek prieš menopauzę, tiek po jos, taip pat ir moterims, turinčioms reprodukcinės sistemos sutrikimų, paveikiančių kiaušides ar gimdą. Pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromu sergančios pacientės dažniau susiduria su insulino reguliacijos problemomis, kurios gali didinti 2 tipo diabeto riziką ir skatinti svorio augimą.
Šiame tyrime nebuvo išskirta hormonų terapijos rūšis ar dozės – visi hormonų terapijos variantai analizuoti kaip viena grupė.
2025 m. spalį R. Castaneda „Menopause Society“ metiniame susitikime pristatė komandos rezultatus ir pabrėžė, kiek daug dar reikia išsiaiškinti.
„Milijonai moterų vidutiniame amžiuje kovoja su svorio augimu, o realybė tokia, kad mes vis dar nežinome, koks yra atsakymas“, – sakė ji. „Mes nežinome, kodėl moterims, vartojančioms tirzepatidą kartu su hormonų terapija, stebime geresnius svorio mažėjimo rezultatus.“
R. Castaneda atkreipė dėmesį į pirminius graužikų tyrimus, kuriuose nustatyta, kad estrogenų terapija gali sustiprinti natūralią GLP-1 signalizacijos sistemą. Vis dėlto rezultatai nėra nuoseklūs, o galimi ir kiti paaiškinimai, kaip teigia endokrinologė ir vyresnioji autorė Maria Daniela Hurtado Andrade.
„Gali būti, kad hormonų terapiją vartojusios moterys jau anksčiau laikėsi sveikesnių įpročių, arba kad menopauzės simptomų palengvėjimas pagerino miegą ir gyvenimo kokybę, todėl tapo lengviau laikytis mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčių“, – sakė M. D. Hurtado Andrade.
Anot mokslininkų, vienintelis būdas tai patikrinti – atlikti griežtus klinikinius eksperimentus, skirtus šiam vaistų deriniui įvertinti.
Ateityje M. D. Hurtado Andrade teigė, kad jos komanda ketina vykdyti atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar menopauzinės hormonų terapijos nauda „apima ne tik svorio mažėjimą – konkrečiai, ar hormonų terapija taip pat sustiprina šių vaistų poveikį kardiometaboliniams rodikliams“.
„Jei tai pasitvirtins, šis darbas gali paspartinti naujų, įrodymais grįstų strategijų kūrimą ir taikymą, mažinant riziką milijonams po menopauzės esančių moterų, išgyvenančių šį gyvenimo etapą“, – pridūrė ji.
Tyrimas publikuotas žurnale „The Lancet Obstetrics, Gynaecology, & Women’s Health“.
