Raumenys augs greičiau ar tai tik apgaulė? Mokslas atskleidė tiesą apie populiarius peptidus

Peptidai vis plačiau reklamuojami kaip kone „šventasis gralis“ treniruočių atsistatymui ir fiziniam pajėgumui. Internete netrūksta pažadų, esą šie papildai gali reikšmingai pagreitinti raumenų augimą, sumažinti sąnarių skausmą ir sutrumpinti atsigavimo laiką.

Didėjant sąnarių problemų, tokių kaip osteoartritas, paplitimui, dalis žmonių vis dažniau renkasi vadinamuosius nutraceutikus, tikėdamiesi natūralesnės alternatyvos įprastiems vaistams. Tačiau ką apie peptidus iš tiesų sako mokslas, ypač kalbant apie kolageno ir iš išrūgų gaunamus peptidus? Ar jie suteikia realų pranašumą, ar tai tik gražiai supakuotas aukšto baltymingumo pažadas?

Peptidai – tai trumpos aminorūgščių grandinės. Aminorūgštys yra pagrindiniai baltymų „blokai“ mūsų organizme, o peptidus galima laikyti tarsi „iš anksto suvirškintais“ baltymo fragmentais.

Skirtingai nei išrūgų baltymai, kuriuos organizmas gana lengvai suvirškina ir pasisavina, kolageno baltymą dėl jo didelės ir sudėtingos struktūros suvirškinti yra sunkiau. Dėl šios priežasties, renkantis kolageno papildus, dažniausiai rekomenduojama ieškoti būtent peptidinės formos.

Peptidiniai papildai paprastai gaminami fermentinės hidrolizės būdu. Šio proceso metu, pavyzdžiui, iš galvijų odos ar žuvų žvynų išgautas kolagenas apdorojamas specifiniais fermentais – proteazėmis. Jos veikia tarsi biologinės žirklės, „sukarpo“ ilgas baltymų grandines į mažus fragmentus, t. y. peptidus.

Dėl tokio apdorojimo peptidai turi mažesnę molekulinę masę nei pirminiai baltymai, todėl lengviau pasisavinami plonojoje žarnoje, patenka į kraujotaką ir gali būti panaudojami ten, kur jų reikia – raumenyse, sausgyslėse ar sąnariuose.

Tyrimai apie peptidų naudą sportuojant pateikia nevienareikšmį, bet įdomų vaizdą.

Kalbant apie gryną raumenų masės didėjimą (hipertrofiją), iš išrūgų baltymų gaunami peptidai paprastai laikomi pranašesniais už kolageno peptidus. Vis dėlto 2022 m. paskelbtoje studijoje, kurioje jauni suaugusieji 10 savaičių vykdė jėgos treniruočių programą ir vartojo arba išrūgų baltymus, arba leucinu praturtintus kolageno peptidus, nustatyta: išrūgos labiau didino raumenų apimtį, tačiau abiejų grupių jėgos ir galios prieaugis buvo panašus.

Kolageno peptidai, ypač derinami su vitaminu C, taip pat rodo potencialą gerinant sportinius rodiklius. Taip yra todėl, kad vitaminui C tenka svarbus vaidmuo kolageno sintezėje – jis padeda kolageno struktūrai formuotis tvirčiau audiniuose.

2021 m. tyrime, kuriame dalyvavo vyrai sportininkai, nustatyta, kad vitaminu C praturtinti kolageno peptidai pagerino sprogstamąją galią atliekant pritūpimus ir šuolius. Manoma, jog tai galėjo būti susiję su didesniu sausgyslių standumu ir efektyvesniu jų „spyruokliavimu“.

Skirtingai nei išrūgų peptidai, kolageno peptidai yra ypač turtingi glicino ir prolino – aminorūgščių, kurios svarbios sausgyslėms, raiščiams ir kremzlei. Tyrimai rodo, kad apie 15 gramų kolageno peptidų kartu su vitaminu C, suvartotų maždaug likus 60 minučių iki treniruotės, gali skatinti naujo kolageno gamybą šiuose audiniuose, o tai potencialiai mažina traumų riziką.

Kiti tyrimai taip pat parodė, kad kasdien vartojant 20 gramų kolageno peptidų gali sumažėti raumenų skausmingumas ir pagreitėti raumenų funkcijos atsistatymas po intensyvaus krūvio.

Vis dėlto nemaža dalis šių tyrimų yra nedidelės apimties, todėl jų rezultatus sunkiau pritaikyti plačiajai populiacijai. Be to, tyrimuose naudoti produktai skiriasi: skirtingų gamintojų peptidų sudėtis, jų aminorūgščių sekos ir fragmentų dydžiai gali reikšmingai varijuoti. Tai reiškia, kad vieno produkto nauda nebūtinai bus tokia pati kaip kito.

Taip pat svarbu prisiminti, kad peptidams patekus į kraują, organizmas juos naudoja ten, kur tuo metu labiausiai reikia, o ne būtinai tose vietose, kur tikisi vartotojas (pavyzdžiui, tik odoje ar tik sąnariuose).

Daugumai žmonių peptidai laikomi saugiais ir gerai toleruojamais. Kadangi jie dažnai gaunami iš maistinių šaltinių, organizmas juos apdoroja panašiai kaip įprastus su maistu gaunamus baltymus.

Pagrindinė rizika dažniausiai siejama su žaliavos ir gamybos kokybe, ypač kalbant apie galimą užterštumą. Pavyzdžiui, jūrinės kilmės kolageno peptiduose teoriškai gali būti nepageidaujamų cheminių medžiagų, susikaupusių žuvų rūšyse, iš kurių išgaunamas kolagenas. Tai aktualu ne tik kolagenui – panašūs klausimai keliami ir kitiems jūrinės kilmės papildams, tokiems kaip omega-3 žuvų taukai.

Tyrimai yra nustatę, kad kai kuriuose jūrinės kilmės kolageno produktuose gali būti nedideli gyvsidabrio ir arseno kiekiai. Vis dėlto pranešta, kad jie neviršijo Europos Sąjungos ribinių normų, o vidutinės paros dozės išliko mažesnės nei toleruojamos paros normos.