Pietų Afrikoje ir pietų Namibijoje rasti kruopščiai išraižyti stručių kiaušinių lukštų fragmentai leidžia manyti, kad žmonės dar prieš maždaug 60 tūkst. metų mąstė gerokai struktūruočiau ir geometriškiau, nei manyta iki šiol.
Šie dekoruoti lukštai, pirmą kartą aprašyti 2010 m., nėra atsitiktiniai brūkštelėjimai. Tyrėjai juose įžvelgia sąmoningai kuriamus geometrinius elementus – tinklelį primenančias struktūras, rombų motyvus ir pasikartojančius raštus.
Naujame Italijos mokslininkų tyrime teigiama, kad tokie piešiniai leidžia pažvelgti į labai senų laikų žmonių mąstyseną ir jų gebėjimą planuoti vaizdą erdvėje.
„Šie ženklai atskleidžia stebėtinai struktūruotą, geometrinį mąstymą“, – teigia Bolonijos universiteto archeologė, tyrimo vyresnioji autorė Silvia Ferrara.
„Kalbame apie žmones, kurie ne šiaip brėžė linijas, bet organizavo jas pagal pasikartojančius principus – lygiagretumą, tinklelius, pasukimus ir sistemingus kartojimus. Tai tarsi užuomazginė vizualinė gramatika“, – priduria ji.
Siekdami iššifruoti šią „geometrinę gramatiką“, mokslininkai įvertino 112 išraižytų stručių kiaušinių lukštų fragmentų ženklų išsidėstymą. Radiniai aptikti dviejose priedangose Pietų Afrikoje ir vienoje oloje pietų Namibijoje. Manoma, kad anuomet sveiki kiaušiniai galėjo būti naudojami kaip vandens talpos – taip kai kurie rinkėjai ir šiandien daro šiame regione.
Ar raštai buvo sąmoningai sudėtingi? Išanalizavę beveik 1 300 lukštuose išraižytų linijų, tyrėjai padarė išvadą, kad jų kūrėjai demonstravo išskirtinį gebėjimą organizuoti informaciją.
Daugiau nei 80 proc. įrėžimų pasižymi nuosekliais erdviniais dėsningumais: gausu lygiagrečių linijų, stačių kampų bei ritmiško linijų ir raštų kartojimo. Sudėtingesniuose fragmentuose matyti brūkšniuotos juostos, tinkleliai ir rombų motyvai.
Tyrėjų teigimu, tokie piešiniai rodo, kad ankstyvieji žmonės turėjo ne tik tvirtą ranką, bet ir kūrybingą protą, gebantį atlikti tokias kognityvines operacijas kaip pasukimas, poslinkis ir elementų įterpimas. Tai leidžia paprastas linijas paversti įvairiomis, hierarchiškai organizuotomis kompozicijomis.
Be to, tai apčiuopiamas įrodymas apie kognityvinį pagrindą, būtina abstraktaus mąstymo raidai. Gebėjimas konceptualizuoti dalykus už asmeninės patirties ribų – įskaitant tai, ko nematome ar kas galbūt net neegzistuoja – laikomas vienu esminių žmogaus bruožų.
Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad žmonės turi intuityvų geometrinių savybių – linijos, taško, lygiagretumo ar stačių kampų – suvokimą, o tokios „geometrinės intuicijos“ yra dalis bazinių žinių, būdingų žmonijai.
„Šie įrėžimai yra organizuoti ir nuoseklūs, jie rodo geometrinių ryšių įvaldymą“, – sako S. Ferrara.
„Čia matyti ne vien ženklų kartojimas – yra tikras vizualinis ir erdvinis planavimas, tarsi autoriai prieš raižydami jau turėjo bendrą figūros vaizdą“, – aiškina ji.
Kol kas neaišku, ar šie raštai turėjo gilesnę simbolinę ar ritualinę prasmę – tai nebuvo šio darbo tikslas. Vis dėlto jie išryškina svarbų žmogaus mąstymo evoliucijos etapą, padėjusį pamatus vėlesnei meno, išradimų ir simbolinių sistemų raidai.
„Mūsų analizė rodo, kad Homo sapiens jau prieš 60 tūkst. metų turėjo išskirtinį gebėjimą organizuoti vizualinę erdvę pagal abstrakčius principus“, – teigia Bolonijos universiteto doktorantė ir pirmoji tyrimo autorė Valentina Decembrini.
„Paprastų formų pavertimas sudėtingomis sistemomis, vadovaujantis apibrėžtomis taisyklėmis, yra giliai žmogiškas bruožas, lydėjęs mūsų istoriją tūkstantmečius – nuo dekoracijų kūrimo iki simbolinių sistemų ir galiausiai rašto atsiradimo“, – priduria ji.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „PLOS One“.
