Šaltuoju metų laiku rūpestis gyvūnais tampa dar aktualesnis – ne tik dėl pasivaikščiojimų, druskos ar letenėlių, bet ir dėl to, kur juos paliekame. Vienas iš dalykų, į kurį Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo atkreipti ypatingą dėmesį, – tai gyvūnai automobiliuose.
Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai dėl šeimininkų neapsižiūrėjimo ar trumpam palikto augintinio automobilis tampa mirtinu pavojumi. Atrodo – tik penkiolika minučių, tik greitai į parduotuvę ar paštą… Tačiau žiemą tiek laiko pakanka, kad automobilio salonas pavirstų į šaldytuvą.
Keturkojai, priešingai nei žmonės, negali garsiai paprašyti pagalbos – jie nesupranta, kas vyksta, kai temperatūra salone krenta, o langai pasidengia ledu.
Žiemą automobilis tampa spąstais
Automobilis dažnai klaidingai suvokiamas kaip saugi, uždara erdvė. Tačiau atvėsus orui jis labai greitai netenka šilumos – ypač jei variklis išjungtas. Jei žmogus gali susivynioti į striukę ar šildytis karštu gėrimu, tai šuo ar katė, palikti vieni, neturi jokio būdo kovoti su šalčiu.
Tai itin pavojinga trumpaplaukiams ar mažiems gyvūnams, kurie sulaiko dar mažiau šilumos. Jų kūno temperatūra krenta greitai, o hipotermija gali išsivystyti per itin trumpą laiką – dažnai net nepastebimai.
Net jei gyvūnas paliktas automobilyje vos kelioms minutėms, rizika išlieka. Temperatūra viduje gali būti žemesnė nei lauke, ypač jei mašina stovi pavėsyje ar vėjuotoje vietoje.
Ką daryti, kad išvengtume nelaimių?
Pirmas ir svarbiausias dalykas – žiemą gyvūno automobilyje nepalikite apskritai. Ne „tik trumpam“, ne „kol nubėgsiu į vaistinę“, ne „nes miega, nesinori žadinti“. Tiesiog nepalikite. Jokio pasiteisinimo šaltis nesupras.
Jei planuojate sustoti kažkur ilgiau nei kelioms minutėms, geriau pasiimkite augintinį su savimi arba visai neimkite į kelionę. Kiekvienas atsakingas sprendimas gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties.
Jei pastebite paliktą gyvūną šaltame automobilyje, ypač jei matosi, kad jam bloga – nedelskite. Galite skambinti 112, kreiptis į netoliese esančias įstaigas. Geriau sureaguoti per greitai, negu per vėlai.
Rūpestis kasdienybėje: ką dar verta žinoti?
Ne mažiau svarbu – letenų apsauga. Druskos ir cheminės medžiagos, barstomos ant šaligatvių, graužia ir sausina odą. Vos kelios minutės gatvėje gali palikti nematomų, bet skausmingų pažeidimų. Prieš einant į lauką pėdutes reikėtų patepti specialiu vašku, o grįžus – švelniai nuplauti ir gerai nusausinti.
Trumpaplaukiai šunys, ypač vyresnio amžiaus ar mažesnių veislių, turėtų dėvėti drabužėlius – striukes ar megztinius. Tai nėra mada ar stilius – tai apsauga nuo šalčio. Be to, jei gyvūnas didesnę dienos dalį leidžia lauke, jo racionas turėtų būti šiek tiek kaloringesnis – šilumai palaikyti reikia daugiau energijos.
Svarbu ir tai, kad šaltis veikia ne tik gyvūno kūną, bet ir jo elgesį – augintinis gali būti vangus, neėsti, drebėti. Tai aiškūs ženklai, kad jam šalta. Tokiais atvejais reikia veikti nedelsiant.
Apie tai ne visada pagalvojama – kol neįvyksta nelaimė. Tačiau sąmoningumas auga. Priminti apie pavojus – tai ne moralas, o rūpestis tais, kurie priklauso nuo mūsų. Gyvūnai neturi nei pirštinių, nei balso – tik mus.
