Arkties regionas ilgą laiką buvo laikomas vienu tyliausių ir nuo žmogaus veiklos mažiausiai paliestų Žemės kampelių. Tačiau nauji ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, kad ši tyla sparčiai nyksta – povandeninis garsovaizdis tampa vis triukšmingesnis ir sudėtingesnis. Tai kelia rimtą grėsmę jūrų gyvūnams, kuriems garsas yra pagrindinė išgyvenimo priemonė.
Povandeninis Arkties garsovaizdis tampa vis garsesnis ir įvairesnis. Prie tokios išvados mokslininkai priėjo po dešimt metų trukusio Šiaurės Ledjūrio vandenyno tyrimo. Didėjantis triukšmo lygis gali paveikti jūrų gyvūnų gyvenimą, nes garsas jiems yra pagrindinis orientacijos, komunikacijos ir išlikimo įrankis.
Tyrėjai analizavo povandeninius garsus prie Kembridžo įlankos Kanados Arktyje dešimtmetį. Paaiškėjo, kad dėl klimato kaitos ledas šiame regione tirpsta greičiau, susiformuoja vėliau ir ištirpsta anksčiau. Dėl to Arkties vandenys tampa atviresni žmogaus veiklai, ypač laivybai.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, Bato universiteto Fizikos katedros vyresniojo dėstytojo Filipo Blondelio, klimato kaita Arktyje vyksta daugiau kaip tris kartus sparčiau nei vidutiniškai visoje planetoje. Kai ledo mažiau, laivams lengviau judėti, o tai lemia ir didesnį triukšmo lygį.
Vis dėlto paaiškėjo, kad triukšmą skleidžia ne vien dideli laivai. Mokslininkai užfiksavo didelį triukšmą ir nuo sniego motociklų, lėktuvų bei mažesnių valčių. Daugelį šių šaltinių sunku susekti palydovais, todėl jų poveikis dažnai neįtraukiamas į modelius, kurie remiasi tik laivų buvimo vietos duomenimis.
Arkties gyvūnams – ypač banginiams ir ruoniams – garsas yra gyvybiškai svarbus. Jie naudoja jį tarpusavio komunikacijai, navigacijai, maisto paieškai ir pavojų vengimui. Augantis povandeninio triukšmo lygis ir didėjanti jo įvairovė gali trukdyti visiems šiems procesams.
Blondelis situaciją palygino su gyvenimu šalia judraus greitkelio: dažnai girdimas tik foninis ūžesys, tačiau staigus motociklo ar sunkvežimio garsas gali užgožti viską aplink. Panašiai skirtingo dažnio triukšmas gali trukdyti banginiams bendrauti arba atbaidyti juos nuo svarbių maitinimosi vietų.
Mokslininkai nepasisako už visišką „tylos“ sugrąžinimą Arktyje. Jie siūlo plėsti aplinkosaugos politiką triukšmo kontrolės srityje, atsižvelgiant į platesnį garso dažnių spektrą, taip pat nustatyti aiškius laivybos maršrutus su greičio ribojimais tose vietose, kur gyvena jūrų gyvūnai.
Vis dėlto įgyvendinti tokias taisykles bus sudėtinga, nes Arktis ribojasi su daugeliu valstybių, o kontrolė turėtų apimti ir didelius laivus, ir mažesnes transporto priemones. Tyrėjų nuomone, pirmiausia būtina sukurti bendras rekomendacijas dėl garso aplinkos valdymo šiame regione, kol situacija dar labiau nepablogėjo.
