Daugeliui žmonių laikotarpis prieš Kalėdas kupinas džiaugsmo ir malonaus laukimo. Tačiau kai kuriems ši nuotaika nepastebimai perauga į kur kas sudėtingesnius išgyvenimus.
Ypač dažnai nuotaika suprastėja jau po švenčių – paskutinę metų savaitę ir pirmosiomis naujųjų dienomis. Supratimas, kodėl taip nutinka, gali padėti lengviau išgyventi šį emocinį nuosmukį.
Pošventinė melancholija glaudžiai susijusi su smegenų atlygio sistema. Neuromediatoriai – tai cheminės medžiagos, leidžiančios nervinėms ląstelėms tarpusavyje komunikuoti; jos itin svarbios tam, kaip jaučiamės, galvojame ir elgiamės.
Viena svarbiausių šių medžiagų yra dopaminas. Jis padeda reguliuoti motyvaciją, malonumo pojūtį ir atlygio patyrimą, todėl dažnai tampa ir antidepresantų veikimo taikiniu.
Dopaminas, šventinė euforija ir pošventinis nuosmukis
Per Kalėdas dopamino lygis dažnai pakyla. Švenčių laukimas, susitikimai su artimaisiais, gardus maistas ir šventiniai ritualai stipriai suaktyvina šią „geros savijautos“ sistemą.
Palyginti su kasdienybe, smegenys patiria galingą paskatą. Vien mintys apie artėjančias Kalėdas gali sužadinti šiuos kelius ir sukelti pojūtį, tarsi viduje kiltų sensorinio jaudulio banga.
Pasibaigus šventėms, dopamino lygis natūraliai grįžta į įprastą būseną. Staigus kontrastas tarp intensyvaus stimuliavimo ir kasdienės rutinos gali palikti žmones besijaučiančius prislėgtus, nemotyvuotus ar liūdnus. Tai ir yra pažįstamas pošventinis „duobės“ jausmas.
Artumo hormonas ir vienišumo jausmas po švenčių
Kitas svarbus hormonas – oksitocinas, dažnai vadinamas „meilės hormonu“. Jis skatina socialinį ryšį ir emocinį artumą. Oksitocino lygis kyla, kai patiriame šilumą ir artumą, pavyzdžiui, kai tėvai apkabina vaiką; taip stiprėja pasitikėjimo ir prisirišimo jausmas.
Per šventes dažnai daugiau laiko praleidžiame su šeima ir mylimais žmonėmis, todėl oksitocino išsiskiria daugiau. Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, intensyvus artumas staiga sumažėja. Mažiau bendrų pietų, vizitų, kokybiško laiko kartu – ir oksitocino lygis taip pat gali kristi. Šis pokytis prisideda prie vienišumo, emocinio tuštumo ar liūdesio jausmų.
Labai svarbu ir tai, su kuo praleidžiame šventes. Ne visi prie šventinio stalo sėdintys žmonės sukelia jaukumo ir saugumo pojūtį. Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas, pavyzdžiui, su anyta ar uošviu, kai kuriems žmonėms gali būti labiau įtempiantis nei laikas su savo šeima.
Tokiuose tyrimuose nustatyta, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai atspindėjo didesnį patiriamą stresą, kai žmonės per šventes daugiau laiko leido su uošviais. Tai parodo, jog ne visos socialinės sąveikos turi vienodą emocinį ir fiziologinį poveikį.
Psichologinė švenčių pusė: ryšys, džiaugsmas ir nusivylimas
Iš psichologinės perspektyvos teigiami šventiniai išgyvenimai dažnai siejasi su didesniu socialiniu ryšiu, stipresnėmis teigiamomis emocijomis ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Dovanų dalijimasis taip pat gali sukelti džiaugsmo bangą ir net pagerinti tam tikras pažintines funkcijas – tačiau tik tada, kai viskas vyksta sklandžiai.
Renkant dovanas artimiems žmonėms, dažnai kyla dideli lūkesčiai. Kai dovana sutinkama šaltai ar atrodo nuvilianti, smegenų tyrimai rodo, kad dovanos teikėjas gali patirti emocinį skausmą, panašų į socialinį atstūmimą. Todėl dėkingumo išraiška yra labai svarbi: net jei dovana nėra ideali, nuoširdi padėka padeda apsaugoti dovanos teikėjo emocinę savijautą.
Šventės išderina rutiną ir miegą
Kalėdos dažnai sutrikdo įprastą dienos ritmą. Vėlesnis ėjimas miegoti, persivalgymas ir padažnėjęs alkoholio vartojimas – gana įprasti reiškiniai. Visa tai veikia miego kokybę, o ji glaudžiai susijusi su nuotaika ir emocijų reguliacija.
Kai miegas sutrinka, tampame pažeidžiamesni prastesnei nuotaikai, todėl pošventinis laikotarpis gali atrodyti dar sunkesnis.
Kaip apsaugoti savo emocinę gerovę?
Pirmiausia verta pastebėti, kaip jus veikia aplinka. Naujesni tyrimai rodo, kad psichikos sveikatos saugojimas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situacijas ir sąveikas, kurios jus vargina ar sekina. Jei tai nutinka per šeimos susibūrimus, gali padėti trumpam pasitraukti, išvengti įtemptų pokalbių ar padaryti pertrauką, kad sumažintumėte emocinį krūvį.
Jeigu Kalėdas sutinkate vieni ir šventinė aplinka tik sustiprina liūdesį, visiškai normalu riboti tokį poveikį. Rinkitės veiklas ir vietas, kurios jus iš tiesų ramina, ir mažinkite nereikalingus priminimus, bloginančius nuotaiką. Ribų nustatymas, laikas sau ir atsitraukimas nuo emociškai varginančių sąveikų yra visiškai pagrįstos savipagalbos formos.
Grįžkite į rutiną ir pasinaudokite šviesos galia
Kuo greičiau vėl atkurtas įprastas dienos režimas taip pat labai padeda. Sugrįžimas prie pastovių ėjimo miegoti ir kėlimosi laikų palaiko cirkadinį ritmą ir padeda organizmui atgauti normalumo pojūtį.
Labai naudinga ir natūrali dienos šviesa. Gavus dienos šviesos netrukus po pabudimo, smegenys gauna signalą, kad diena prasidėjo. Trumpas pasivaikščiojimas per pietus, kai šviesos intensyvumas didžiausias, dar labiau palaiko energiją ir gerina nuotaiką.
Sukurkite „po Kalėdų“ planą
Galiausiai verta susikurti savotišką „po Kalėdų“ planą. Nedideli suplanuoti užsiėmimai, susitikimai ar asmeniniai tikslai suteikia, ko laukti, ir sušvelnina kontrastą tarp švenčių ir kasdienybės. Praktikuojant buvimą čia ir dabar bei sąmoningai pastebint mažus kasdienius džiaugsmus, pamažu atstatoma emocinė pusiausvyra.
Jei po Kalėdų jaučiatės prislėgti, tai nėra jūsų asmeninis trūkumas ar silpnumas. Tai – jūsų smegenų ir kūno reakcija į intensyvų emocinį, socialinį ir jutiminį švenčių laikotarpį.
Suprasdami, kas vyksta, galite sušvelninti pošventinį „smūgį“ ir geriau pasirūpinti savimi. Kalėdos baigiasi, tačiau jų emociniai atgarsiai nebūtinai turi užgožti savaites, kurios ateina po jų.
