Pernai vasarą kilus klausimų dėl tuo metu premjero pareigas ėjusio Gintauto Palucko iš dalies valdomos bendrovės gautos 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos, viešojoje erdvėje imta svarstyti, jog bankas turėtų peržiūrėti, kaip finansuoja politiškai pažeidžiamų asmenų (PEP) riziką turinčius klientus. Praėjus daugiau nei pusmečiui, ILTE valdančioje Finansų ministerijoje – siekis šiuos procesus reglamentuoti griežčiau.
Šią savaitę Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ILTE generaliniam direktoriui Dainiui Vilčinskui įteikė ministerijos lūkesčių raštą, kuriame – beveik 50 punktų, apibrėžiančių naują veiklos etapą pradedančiai ILTE keliamus valdymo, finansinius ir skaidrumo tikslus, kuriuos pasiekti bankas įpareigotas laikotarpiu iki 2029 metų.
ILTE finansavimas – ne aktyviai veikiantiems politikams
Lūkesčių rašte išskiriami septyni punktai, susiję su plėtros banko veiklos skaidrumu, etikos principais ir atskaitomybe, tarp jų – ir tikslas naujai vertinti klientų rizikas PEP finansavimo atvejais.
Nors Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą yra įtvirtinta PEP sąvoką, ILTE ją traktuoja plačiau – PEP riziką turintys banko klientai apima ne vien tik aktyviai politikoje dalyvaujančius, tačiau ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) svarbių viešųjų pareigų šalyje sąraše esančius asmenis.
Pasak Finansų ministerijos, rizikos, susijusios su PEP teikiamu finansavimu, nuo šiol turės būti atsakingai įvertinamos.
„Kai Bankas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir Banko patvirtintais rizikos vertinimo kriterijais, nustatys, kad konkretaus PEP keliamos rizikos yra nepriimtinos ir nėra priemonių joms suvaldyti, Bankas tokio finansavimo neteiks“, – rašoma ministerijos lūkesčių rašte.
Anot ILTE vadovo, šis punktas reiškia, kad plėtros bankas stiprins darbą su klientais, kuriems nustatyta politiškai pažeidžiamų asmenų rizika.
„Suprantame, kad yra didelė rizika, kuri gali kelti (…) abejonių dėl veiklos skaidrumo, ILTE veiklos nepriekaištingumas ir priimamų sprendimų skaidrumas mums yra labai svarbus, todėl stipriname savo procedūras, kaip mes atliekame savo klientų atpažinimo įvertinimą, kaip mes priimame sprendimus, kad jie būtų pagrįsti ir aiškūs“, – pirmadienį sakė D. Vilčinskas.
Savo ruožtu ankstesnis ILTE lūkesčių raštas finansų ministro įsakymu patvirtintas 2024-ųjų liepą, jame banko veiklos skaidrumą apibrėžiančių punktų mažiau, be to, nėra išskiriamos konkrečiai su PEP finansavimu susijusios rizikos.
Naujajame lūkesčių rašte taip pat įrašytas reikalavimas ILTE viešinti visus skiriamo finansavimo, taip pat galutinės naudos gavėjus savo interneto svetainėje.
Iki šiol plėtros bankas viešai skelbė tik apie sudarytus sandorius, neišskirdamas, kas konkrečiu atveju yra galutinis naudos gavėjas – pavyzdžiui, tais atvejais, kai ILTE paskolą gaudavo tam tikra įmonė.
„Viešumas ir skaidrumas yra tas esminis instrumentas, kurį mes ketiname naudoti tam, kad atsakytume į visus galimus klausimus ir suvaldytume visas galimas rizikas“, – teigė ILTE vadovas.
Visgi paklaustas, ar tai reikštų, kad ateityje ILTE negalėtų finansuoti su konkrečias politines pareigas einančiais asmenimis susijusių įmonių, D. Vilčinskas pabrėžė – konkretaus draudimo neleidžia europinių institucijų reguliavimas.
„Visi piliečiai turi vienodas teises ir galimybes (gauti finansavimą – ELTA), tačiau ieškome sprendimų, kad žmonės, kurie aktyviai dalyvauja politikoje, neaplikuotų ir nesinaudotų ILTE finansavimu“, – tikino D. Vilčinskas.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno įsakyme numatyta – vėliausiai iki rugsėjo pabaigos ILTE turi patvirtinti Etikos kodeksą, kuriame tarp naujai derinamos rizikų valdymo, kapitalo pakankamumo ir tvarumo, turto investavimo politikos būtų numatytas ir punktas dėl banko politiškai pažeidžiamų asmenų finansavimo politikos.
Tiesa, nors ministerijos lūkesčių rašte ILTE numatomas griežtesnis PEP vertinimas, plačiąja prasme klausimas dėl politikų valdomų įmonių finansavimo yra reglamentuojamas įstatymu – Seimui ministerija turėtų teikti projektą ir siūlyti keisti esamą tvarką. Tiesa, kol kas neaišku, kokia apimtimi finansavimo ribojimai galėtų būti pritaikyti.
ILTE jau skelbė stiprinantis ir priežiūros bei pinigų plovimo prevencijos kontrolės mechanizmus, tam nuo 7 iki 9 didinamas stebėtojų tarybos narių skaičius, sudaryti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Keičiamas ir ILTE valdysenos modelis, siekiant, kad jis labiau atitiktų bankinės valdysenos struktūrą ir tarptautinių priežiūros institucijų rekomendacijas, jo veiklą prižiūrės Lietuvos bankas (LB).
Naujas ILTE priežiūros modelis įsigalios nuo 2027-ųjų, Seime tam taip pat reikės pakeisti įstatymą.
Finansinis lūkestis: mažiausiai 2 proc. kapitalo grąža
Tarp pagrindinių ILTE keliamų tikslų – lūkestis didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, prieigą prie kapitalo šalies verslui, viešajam sektoriui ir žemės ūkiui, užpildyti finansavimo spragas įvairiose rinkos dalyse.
Lūkesčių rašte numatyta, kad plėtros banko veikla neturi būti nuostolinga, be to, atsižvelgiant į ILTE nuosavo kapitalo dydį ir prognozuojamą augimą, keliamas tikslas, kad metinė jo grąža turės sudaryti mažiausiai 2 proc.
Tuo metu išlaidas ILTE leista patirti tik vykdant skatinamojo finansavimo veiklą tuose rinkos sektoriuose, kuriuose finansavimo trūksta, taip pat vystant banko įsteigto ekspertinių konsultacijų centro veiklą.
„Kitos veiklos gali būti finansuojamos tik asignavimų valdytojų (Finansų ministerijos – ELTA) lėšomis“, – rašoma lūkesčių rašte.
Numatyta, kad ILTE per trumpą laiką turės sukaupti kapitalo rezervus – privalomąjį ir specialųjį, į juos perskirstys iki šiol sukauptas lėšas, skirtas investicijoms į banko veiklą.
Kad šiuos rezervus ILTE galėtų kaupti, įstatyme jau anksčiau įteisintos išimtys dėl pelno mokesčio ir dividendų išmokėjimo, numatyta, kad visą pelną bankas paskirstys į kaupiamus rezervus.
Plėtros bankas jau paskelbė pradedantis naują veiklos etapą ir kad per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką planuoja įlieti 6 mlrd. eurų, iš kurių pusę sudarys pritrauktos privačių investuotojų lėšos, tam numatoma leisti obligacijas.
ILTE lūkesčių rašte numatyta, kaip šie pinigai bus paskirstyti: vien šiemet į šalies ekonomiką bus įlieta 1,15 mlrd. eurų, iš kurių 620 mln. eurų – privačių investuotojų lėšos, 2027 m. – 1,64 mlrd. eurų (700 mln. eurų privačių lėšų).
2028 m. ir 2029 m. į ekonomiką taip pat planuojama įlieti po 1,64 mlrd. eurų (privatus kapitalas sudarys atitinkamai 960 mln. ir 1,39 mlrd. eurų).
Kuriamas ekspertinių konsultacijų centras, vadinamasis ILTE HUB, šiemet turėtų suteikti konsultacijas bent 50 projektų, iš kurių pusė ILTE yra pateikę paraiškas dėl finansavimo, o per dvejus metus padėti sukurti bent 800 mln. eurų investicijų vertės projektų, teigiama lūkesčių rašte.
Projektus ILTE ketina kofinansuoti ir su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis – Europos stabilumo mechanizmu (ESM), Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicijų fondu (EIF), jų atstovai bus įtraukti ir į ILTE valdymą.
Numatoma naudotis šių finansų institucijų ir Europos Komisijos (EK) garantijomis – kitais metais jų vertė sieks 100 mln. eurų, 2028 m. – 200 mln., 2029 m. – 250 mln. eurų.
Pagal naują veiklos strategiją, ILTE pertvarkoma pagal ES veikiančių plėtros bankų modelį – savo veikla papildys skirtingų sektorių finansavimą, ypač tose srityse, kur jo trūksta, tačiau nekonkuruos su šalies komerciniais bankais, dalinsis rizikomis su privačiais investuotojais.
Numatomos keturios pagrindinės ILTE finansavimo kryptys – gynybos pramonės, saugumo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą, investicijas į konkurencingus, inovatyvius verslo sektorius, tarp jų – ir žemės ūkį, socialinę ir strateginę infrastruktūrą, ypač savivaldybėse, bei atsinaujinančią energetiką.
Skaičiuojama, kad šalies rinkoje iš viso trūksta maždaug 20 mlrd. eurų vertės finansavimo.
Premjeras atsistatydino po žurnalistinių tyrimų apie jo verslus
Praėjusią vasarą politines audras koalicijoje ir G. Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kėlė keli žurnalistiniai tyrimai, vėliau lėmę šio socialdemokratų premjero pasitraukimą iš pareigų, rugpjūčio mėnesį – ir 19-ojo Ministrų kabineto atsistatydinimą.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, kad premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ pagal praėjusių metų vasarį pasirašytą sutartį gavo 200 tūkst. eurų ILTE paskolą, skirtą jauniems verslams „Startuok“ – sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas. Kiti žurnalistiniai tyrimai taip pat kėlė klausimus dėl G. Palucko sprendimų jam dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat jo šeimos verslo ryšių ir kitų sandorių.
Paaiškėjus apie ILTE suteiktą paskolą premjero bendrovei, plėtros bankas atliko vidinį auditą, kurio metu nustatyta, jog pažeidimų padaryta nebuvo, tačiau kartu nuspręsta, kad ILTE tobulins procesus, kai dėl finansavimo kreipiasi klientas, susijęs su aktyviai politikoje veikiančiu asmeniu.
Pernai liepą ELTA taip pat skelbė, kad su G. Palucku susijusi įmonė tuo metu buvo tik viena iš kelių ILTE klienčių, kurioms dėl ryšių su politikais nustatyta PEP rizika.
Skelbta, kad ILTE finansavimas skirtas ir parlamentaro priesaiką sulaužiusio, buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio iš dalies valdomai įmonei „Agrolita“, kuri iš viso buvo gavusi daugiau nei 703 tūkst. eurų vertės paskolų ir garantijų, taip pat – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio netiesiogiai kontroliuojamai bendrovei „Metropolio viešbutis“, gavusiai 42,2 tūkst. eurų paskolą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
