Kol laukiame istorinės „Artemis II“ misijos, kurioje dalyvaus ir Kanados astronautas Jeremy Hansen, NASA paskelbė apie esminius „Artemis“ programos pokyčius.
Kita misija, „Artemis III“, jau nebeplanuoja išlaipinti žmonių Mėnulio paviršiuje. Vietoj to ji bus skirta įvairių technologijų bandymams Žemosios Žemės orbitos zonoje. Pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje atidedamas iki „Artemis IV“ misijos, kuri numatoma 2028 metais.
Aš esu profesorius, tyrinėtojas ir planetų geologas. Esu „Artemis III“ mokslo komandos narys ir padedu NASA rengti geologijos mokymus „Artemis“ astronautams.
Mano tyrimai apima „Apollo“ misijų pargabentų mėginių ir Mėnulio meteoritų analizę, siekiant geriau suprasti Mėnulio geologiją.
Kas paskatino pokyčius?
Nors pastaroji NASA architektūros peržiūra tiesiogiai nepakeitė „Artemis II“ misijos, jos atidėjimai atspindi sunkumus, su kuriais visa „Artemis“ programa susiduria jau daugelį metų.
Po pradinės nesėkmės, kai per vasario 3 d. generalinę repeticiją buvo aptiktas skystojo vandenilio nuotėkis, papildomų problemų iškilo per antrąją generalinę repeticiją vasario 19–20 d. Dėl to ankstyviausia įmanoma „Artemis II“ paleidimo data dabar yra balandžio 1-oji.
Jei paleidimas įvyks šią datą, tai reikštų daugiau kaip trejų metų pertrauką nuo pirmosios „Artemis I“ misijos. Tokie ilgi tarpai tarp skrydžių apsunkina galimybę greitai tobulinti sistemas ir lemia tai, kad tos pačios problemos – pavyzdžiui, kuro nuotėkiai – kartojasi.
2025 metais NASA neteko daugiau kaip 4 000 darbuotojų – tai yra apie 20 procentų visos darbo jėgos. Šie nuostoliai sukėlė ženklių žmogiškųjų išteklių iššūkių ir dar labiau apsunkino „Artemis“ programos įgyvendinimą.
Atrodo, kad šiuos sunkumus pripažino ir naujasis NASA administratorius Jaredas Isaacmanas. Jis viešai pareiškė, kad laikai, kai NASA kas trejus metus paleisdavo raketą į Mėnulį, jau baigėsi.
Didelė naujojo plano dalis – suvienodinti „Space Launch System“ (SLS) raketos viršutinę pakopą. Būtent ši pakopa iškelia erdvėlaivį iš Žemosios Žemės orbitos trajektorijos Mėnulio link.
Atnaujinta ir sustiprinta „Artemis“ programa
Po NASA pranešimo apie programos pertvarkymą pasirodė daugybė naujienų, kurių daugelis klaidingai įvardijo, esą „Artemis III“ buvo atšaukta.
Toks vertinimas nėra nei teisingas, nei sąžiningas. Daugelis žmonių, tarp jų ir aš, mano, kad naujieji planai yra ne tik realesni, bet ir savaime labai įdomūs.
Tiesa, „Artemis III“ nebebus pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje nuo 1972 metų „Apollo 17“ misijos. Vietoj to ši misija iškels „Orion“ erdvėlaivio kapsulę su įgula į Žemės orbitą, kur bus atliekami kritinių technologijų bandymai kosmėje: tikrinamos gyvybės palaikymo, varymo ir ryšių sistemos.
Planuojama, kad orbitoje „Orion“ susitiks ir, jei pavyks, susijungs su vienu ar abiem komerciškai kuriamais Mėnulio nusileidimo moduliais, kuriuos vysto „SpaceX“ ir „Blue Origin“. Tai logiškas žingsnis, nes pirminiame plane „Artemis II“ misija būtų iškart sekusi nusileidimu Mėnulyje, prieš tai realiomis sąlygomis neišbandžius šių itin svarbių operacijų.
Įgula taip pat gali išbandyti naujuosius „Axiom Space“ kurtus skafandrus. Tai itin svarbu, nes šie skafandrai dar nebuvo naudoti realioje kosminėje misijoje.
Todėl naujasis planas iš esmės sumažina rizikas ir padidina tikimybę, kad 2028 m. planuojama žmonių misija į Mėnulio paviršių bus sėkminga. Pirmuoju nusileidimu taps „Artemis IV“, o ne „Artemis III“.
Galbūt labiausiai stebinanti ir įkvepianti paskutinio pranešimo dalis – NASA siekis 2028 m. surengti ne vieną, o du žmonių nusileidimus Mėnulyje, o vėliau vykdyti po vieną tokią misiją kasmet. Tai vis labiau primena „Apollo“ programą, per ketverius metus įvykdžiusią 11 pilotuojamų skrydžių.
Kas laukia Mėnulio orbitos stoties „Gateway“?
Vienas reikšmingų dalykų, kurio praeitos savaitės pranešime pasigedau, – aiški nuoroda į Mėnulio orbitinę stotį „Lunar Gateway“. Tai maža kosminė stotis, turėsianti suktis aplink Mėnulį ir būti „Artemis“ programos dalimi.
Pagal pirminį planą, antroji žmonių misija į Mėnulio paviršių – „Artemis IV“ – turėjo vykti per „Lunar Gateway“ stotį.
„Lunar Gateway“ yra ypač svarbi Kanados kosmoso programai, nes ten bus įrengta „Canadarm3“ – naujos kartos Kanados robotinė ranka. Šis maždaug 2 mlrd. JAV dolerių vertės Kanados indėlis į „Artemis“ programą yra strategiškai reikšmingas.
„Canadarm3“ tęsia Kanados robotikos tradiciją po „Canadarm“ ir „Canadarm2“, tačiau bus gerokai pažangesnė. Ji naudos dirbtinio intelekto technologijas – to reikia dėl didelio atstumo iki Žemės ir ilgo signalo kelio, todėl stotis negalės būti valdoma taip pat tiesiogiai, kaip Tarptautinė kosminė stotis.
Kol NASA galutinai derina antrosios ir vėlesnių Mėnulio paviršiaus misijų planus, tikiuosi, kad „Lunar Gateway“ ir joje esanti „Canadarm3“ sistemos išliks esmine programos dalimi – tai itin svarbu Kanados kosmoso bendruomenei ir jos ateities projektams.
