Europos gyventojai šiemet karo su Iranu pasekmes pajus savo piniginėse, net jei padėtis Artimuosiuose Rytuose daugiau neblogės, ketvirtadienį perspėjo „Europos Centrinis Bankas“ (ECB).
Naujausiose ECB prognozėse nurodoma, kad infliacija euro zonoje šiemet gali pakilti iki 2,6 proc. – gerokai daugiau nei dar gruodį prognozuoti 1,9 proc. Tuo pat metu ekonomikos augimas lėtės, nes verslas ir namų ūkiai bus priversti didesnę išlaidų dalį skirti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, pirmiausia – energijai.
„Karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino perspektyvų neapibrėžtumą, sukeldamas infliacijos didėjimo riziką ir ekonomikos augimo silpnėjimo riziką“, – pažymėjo ECB, pristatydamas naujas ketvirtines euro zonos prognozes.
Prognozės paskelbtos po to, kai ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, paliko bazines palūkanų normas nepakeistas.
Vis dėlto prognozės leidžia suprasti, kad problemos gali išsispręsti be agresyvaus palūkanų normų didinimo. Reguliarioje spaudos konferencijoje ECB vadovė Christine Lagarde, paklausta, kas galėtų paskatinti griežtesnę reakciją, konkrečių signalų nepateikė.
Pasak jos, bankas bus „ypač atidus“ žaliavų rinkų pokyčiams, galimiems tiekimo grandinių sutrikimams ir visiems požymiams, kurie rodytų, jog verslas ir namų ūkiai ima manyti, kad infliacija gali įsitvirtinti visoje ekonomikoje.
Centriniai bankai paprastai vengia staigiai reaguoti į vadinamuosius pasiūlos šokus, nes jų pagrindinis įrankis – palūkanų normos – veikia su ilgu ir dažnai neapibrėžtu vėlavimu, o geopolitinė situacija, sukelianti šoką, gali pasikeisti labai greitai.
Kita vertus, per didelis pasyvumas gali būti suprastas kaip abejingumas, o tuomet išsipildytų scenarijus, kai aukštos infliacijos lūkesčiai tampa savipildžiai: prekybininkams nuolat keliant kainas, darbuotojai ima reikšti vis didesnius atlyginimų reikalavimus.
Naujas smūgis europiečių perkamajai galiai ateina tuo metu, kai ji tik pradėjo atsigauti po ankstesnio energijos kainų šoko, kurį 2022 metais sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Tuomet per metus bendras infliacijos rodiklis buvo pašokęs iki 10 proc.
Ch. Lagarde pabrėžė, kad šiandien situacija startuoja iš geresnės pozicijos nei prieš kelerius metus, o bankas yra „gerai pasirengęs“ reaguoti į pasikeitusias aplinkybes.
Dėl karo ECB taip pat sumažino ekonomikos augimo prognozes: dabar tikimasi, kad šiemet ekonomika augs 0,9 proc., o kitąmet – 1,3 proc. Gruodį ECB buvo prognozavęs atitinkamai 1,2 proc. ir 1,4 proc. augimą.
Vis dėlto ECB skaičiavimai rizikuoja greitai pasenti. Naujos prognozės paremtos kovo 11 dienos rinkos sąlygomis, kai naftos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį, o finansų rinkos buvo įskaičiavusios vieną ECB palūkanų normų didinimą. Ketvirtadienį etaloninės „Brent“ naftos kaina pakilo virš 115 JAV dolerių už barelį po atakų prieš svarbius eksporto objektus Persijos įlankos regione, kurios sustiprino ilgalaikio naftos ir gamtinių dujų trūkumo baimes.
„Qatarenergy“, kurios milžiniškas Ras Laffan gamtinių dujų eksporto centras trečiadienį buvo atakuotas Irano dronais, pranešė, kad žalai pašalinti gali prireikti iki penkerių metų. Bendrovė taip pat įspėjo, jog dėl to gali tekti stabdyti tiekimą Italijai ir Belgijai.
Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad bankui teks du kartus šiemet kelti pagrindinę indėlių palūkanų normą – iki 2,5 proc. Nors politikos formuotojai pasaulyje ragina neskubėti su tokiomis išvadomis, ECB darbuotojų modeliuotas nepalankus scenarijus rodo, kad griežtesnė pinigų politika gali tapti būtina.
Pagal scenarijų, jei dideli energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi iki šių metų pabaigos, o naftos ir dujų kainos antrąjį ketvirtį pakiltų atitinkamai iki beveik 150 JAV dolerių už barelį ir 110 eurų už MWh, infliacija šiemet viršytų 4 proc. ir 2027 metais priartėtų prie 5 proc., o 2028 metais sumažėtų iki 2,8 proc.
Tuo metu ekonomikos augimas šiemet sulėtėtų iki 0,4 proc., o 2027 metais siektų 0,9 proc.
Centriniai bankininkai ir privataus sektoriaus ekonomistai iš esmės sutaria: kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo didesnė vadinamosios stagfliacijos – ekonomikos stagnacijos ir infliacijos derinio – tikimybė.
Todėl, nors ECB ketvirtadienį pasirinko „palaukime ir pasižiūrėkime“ strategiją, analitikai mano, kad kantrybė gali greitai baigtis. Aiškesnis vaizdas turėtų išryškėti jau kitą mėnesį.
„Kovo sprendimas palikti palūkanas nepakeistas buvo lengviausias šių metų sprendimas, nes buvo per anksti reaguoti į naftos ir dujų kainų šuolį“, – teigė „Moody’s Analytics“ ekonominių tyrimų direktorius Kamil Kovar. „Jei iki kito posėdžio balandžio pabaigoje kainos išliks panašios į dabartines, sprendimas bus gerokai sudėtingesnis.“
