Pinigai keliauja į šiukšlyną? Atskleidė, kurių produktų nereikia išmesti pasibaigus terminui
Šiandien verta pasikalbėti apie maisto produktų galiojimo terminus ir apie tai, kodėl ne visada reikėtų aklai pasitikėti data ant pakuotės. Tai praktiška informacija, kuri gali padėti sutaupyti ir sumažinti maisto švaistymą.
Pažįstama situacija: atidarote šaldytuvą, paimate pieną, pauostote – kvapas normalus. Tačiau pamatote, kad galiojimo terminas jau pasibaigęs, ir ranka automatiškai tiesiasi produktą išmesti. Daugelis taip ir daro, labiau pasikliaudami skaičiumi, o ne savo pojūčiais.
Tačiau ar visada ši data reiškia, kad produktas jau pavojingas? Dažnai – ne. Kad tai suprastume, verta trumpai paaiškinti, kaip ir kodėl tokie terminai apskritai atsirado.
Dar prieš šimtą metų žmonės maistą įsigydavo kitaip: pieną pirkdavo iš pažįstamų, duoną – iš vietinių kepėjų, mėsą – turguje. Šviežumą įvertindavo pagal išvaizdą, kvapą ir patirtį. Datų paprasčiausiai nereikėjo.
Situacija pasikeitė vystantis pramonei ir prekybos tinklams. Maistas pradėjo keliauti ilgesnį kelią – nuo gamybos iki parduotuvės lentynos. Pirkėjui tapo sunku suprasti, kada tiksliai produktas pagamintas, todėl atsirado galiojimo terminų žymėjimas.
Šiandien svarbiausia atskirti dvi dažniausiai sutinkamas formuluotes: „suvartoti iki“ ir „geriausias iki“. Užrašas „suvartoti iki“ pirmiausia susijęs su saugumu – po nurodytos datos produktas gali tapti pavojingas, ypač jei kalbama apie žalią mėsą ar žuvį.
Tuo metu „geriausias iki“ labiau apibūdina kokybę. Pasibaigus šiam terminui produktas gali šiek tiek prarasti skonį, aromatą ar tekstūrą, tačiau nebūtinai tampa kenksmingas.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad galiojimo terminą nustato pats gamintojas. Kartais jis sąmoningai pasirenka trumpesnį laikotarpį, kad sumažintų rizikas arba paskatintų dažnesnius pirkimus. Dėl to realus produkto tinkamumo vartoti laikas neretai būna ilgesnis, nei nurodyta ant etiketės.
Tokios praktikos pasekmė – didelis maisto švaistymas. Tai nėra vien tik prarasti pinigai: kartu veltui sunaudojami ir ištekliai, reikalingi produktui užauginti ar pagaminti, supakuoti, atšaldyti ir atgabenti.
Todėl verta mokytis produktus įvertinti savarankiškai. Kvapas, išvaizda ir konsistencija dažnai pasako daugiau nei data. Jei produktas atrodo įprastai ir neturi nemalonaus kvapo, gali būti, kad jis vis dar tinkamas vartoti.
Vis dėlto yra išimčių. Produktų, pažymėtų „suvartoti iki“, atveju geriau nerizikuoti, net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai. Kai kurios bakterijos ne visada pakeičia kvapą, tačiau gali būti pavojingos sveikatai.
Dar vienas svarbus aspektas – laikymo sąlygos. Produktas gali sugesti ir anksčiau, jei buvo laikomas netinkamai, pavyzdžiui, per šiltoje vietoje. Kita vertus, tinkamai laikomas maistas kartais išsilaiko ilgiau.
Galiausiai galiojimo terminas yra orientyras, o ne absoliuti tiesa. Svarbu ne tik žiūrėti į datą, bet ir vadovautis sveiku protu bei įvertinti produktą pagal pojūčius.
Tad kitą kartą, prieš ką nors išmesdami, trumpam sustokite: apžiūrėkite, pauostykite ir pagalvokite. Gali būti, kad produktas dar visiškai tinkamas ir tikrai nevertas kelionės į šiukšliadėžę.
