Mokslininkai sukūrė naują junginį, kuris gali iš esmės pakeisti požiūrį į Alzheimerio ligos gydymą. Užuot papildžius esamą priemonių arsenalą dar vienu vaistu, jis siūlo kitokią strategiją kovojant su dažniausia demencijos forma pasaulyje.
Iki šiol dauguma vaistų nuo Alzheimerio daugiausia orientuojasi į su liga siejamų amiloido beta plokštelių šalinimą. Tačiau naujasis junginys veikia kitaip: jis nukreiptas į konkretų fermentą ir siekia terapiškai „perprogramuoti“ neuronų epigenomą – molekulinių žymenų sistemą, galinčią keisti genų aktyvumą, nors pati DNR seka nepakinta.
Monokloninių antikūnų vaistai, tokie kaip lekanemabas ir donanemabas, taikosi į amiloido beta baltymus ir, pradėjus gydymą anksti, gali šiek tiek sulėtinti ligos progresavimą. Vis dėlto patikimo būdo, kaip žmonėms atkurti dėl Alzheimerio prastėjančias pažintines funkcijas, kol kas nėra.
Be to, gydymo kryptys, nukreiptos į kitą baltymą – tau, taip pat neduoda itin gerų rezultatų. Dėl to mokslininkai vis dažniau svarsto, kad Alzheimerio liga gali būti suprantama netiksliai: dėmesys sutelkiamas į baltymus, kurie yra ligos požymiai, bet nebūtinai jos šaknys.
Naujasis junginys, pavadintas FLAV-27, veikia platesniu principu. Jis orientuojasi į ankstesnius, „aukščiau“ vykstančius genų raiškos pokyčius, kurie skatina ligos progresavimą ne vien per baltymų sankaupas.
„Junginys FLAV-27 yra novatoriškas ir daug žadantis požiūris į Alzheimerio ligą, turintis potencialą keisti pačios ligos eigą, nes veikia ne tik simptomus ar vieną patologinį biomarkerį, bet tiesiogiai taikosi į pagrindinius molekulinius mechanizmus“, – teigia pirmoji darbo autorė Aina Bellver-Sanchis, Barselonos universiteto Neuromokslų instituto molekulinė biologė.
Tyrėjai primena, kad monokloniniai antikūnai išties buvo proveržis, tačiau tokie vaistai kaip lekanemabas ir donanemabas pažintinių funkcijų blogėjimą sumažina maždaug 30 proc. ir apima tik dalį ligos patologijos.
FLAV-27 yra pirmasis tokio tipo inhibitorius, nukreiptas į fermentą, vadinamą euchromatine histonų lizino N-metiltransferaze 2 (EHMT2), dar žinomą kaip G9a. Šis fermentas smegenyse dalyvauja epigenetinėje reguliacijoje ir gali „nutildyti“ genus, svarbius smegenų ląstelių vystymuisi, sinapsių plastiškumui bei atminčiai.
Pasak mokslininkų, FLAV-27 slopina G9a, blokuodamas molekulę S-adenozilmetioniną. Be jos fermentas praranda gebėjimą veikti genų raišką. Tokiu būdu, slopinant G9a, gali būti mažinama Alzheimerio ligai būdinga epigenetinė reguliacijos sumaištis ir atkuriama labiau įprasta smegenų ląstelių veikla.
Šis junginys kol kas netirtas žmonėms ir, tikėtina, iki klinikinių tyrimų dar prireiks laiko. Vis dėlto jis parodė daug žadančius rezultatus ląstelių eksperimentuose, taip pat tyrimuose su nematodais ir pelėmis.
Laboratorijoje išaugintose pelių smegenų ląstelėse FLAV-27 sumažino amiloido beta sankaupas ir susipynusio tau kiekį. Kituose bandymuose su nematodais Caenorhabditis elegans junginys siejosi su geresniu judrumu, ilgesne gyvenimo trukme ir intensyvesniu mitochondrijų kvėpavimu, kuris aprūpina ląsteles energija.
Pelių Alzheimerio modeliuose, tiek ankstyvos, tiek vėlyvos pradžios, FLAV-27 taip pat atkūrė atminties rezultatus, socialinį elgesį ir pagerino sinapsių – signalų perdavimo mazgų, jungiančių smegenų ląsteles – funkciją.
Tyrėjų vertinimu, šie duomenys leidžia manyti, kad epigenetinės reguliacijos sutrikimai gali būti vienas centrinių mechanizmų, siejančių įvairius Alzheimerio patologinius požymius, o ne vien šalutinis ligos efektas.
Nors rezultatai atrodo perspektyvūs, kelias iki bandymų su žmonėmis ilgas: prieš tai reikės toksikologinių tyrimų bent su dviejų rūšių gyvūnais ir įveikti kitus reguliacinius žingsnius.
Tyrimas publikuotas žurnale „Molecular Therapy“.
