Nauji tyrimai rodo, kad dar negimę kūdikiai gimdoje su „amžinaisiais chemikalais“ susiduria gerokai dažniau, nei manyta anksčiau. Tuo pačiu vis intensyviau tiriama, kokią žalą šios medžiagos gali sukelti žmogaus sveikatai.
Per- ir polifluoralkilo medžiagos (PFAS) dešimtmečiais plačiai naudotos pramonėje ir gamyboje, todėl jų randama tiek aplinkoje, tiek mūsų organizmuose. Šios medžiagos vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, nes jos ypač lėtai suyra ir išlieka labai ilgai.
JAV ir Kanados mokslininkų grupė nusprendė iš naujo įvertinti ankstesnius duomenis, kad į pirmagimio placentą patenka daugiau PFAS nei į vėlesnių vaikų placentas. Naujausiame tyrime jie PFAS kiekį vertino ne placentos audinyje, o iš virkštelės paimtu naujagimių krauju, kuris laikytas kūdikio poveikio šioms medžiagoms rodikliu.
Iš pradžių tyrimo rezultatai atrodė patvirtinantys vadinamąjį „pirmagimio efektą“ – pirmagimių kraujyje PFAS kiekių skirtumai atrodė didesni nei vėlesnių vaikų. Tačiau išplėtus analizės metodiką ir pradėjus ieškoti daugiau skirtingų PFAS rūšių, šis skirtumas išnyko.
„Mūsų išvados rodo, kad PFAS matavimo būdas iš tiesų yra labai svarbus“, – aiškina statistikos specialistė Šeli Liu (Shelley Liu) iš Aikano medicinos mokyklos prie Maunt Sinajaus ligoninės JAV. – „Kai žvelgiame plačiau ir vertiname daugiau junginių, matome, kad kūdikiai iki gimimo patiria gerokai didesnį PFAS poveikį, nei iki šiol suvokėme – ir anksčiau manyti dėsningumai ima keistis.“
Mokslininkai išanalizavo 120 kūdikių, gimusių 2003–2006 m., virkštelės kraujo mėginius. Tyrimui jie pasitelkė naują, ne į konkrečius junginius orientuotą cheminės analizės metodą.
Šis metodas neapsiriboja iš anksto sudarytu ir gerai ištirtu PFAS sąrašu, o leidžia nuskenuoti gerokai platesnį PFAS ir PFAS tipo junginių spektrą kraujyje. Išplėstinė analizė parodė 42 skirtingus PFAS pėdsakus, palyginti su 8 medžiagomis, nustatytomis tradiciniu, tiksliniu metodu, ir tik 4 junginiai sutapo. Tai reiškia dešimtis papildomų chemikalų, kurių anksčiau išvis nefiksuodavome.
Natūralu, kad ieškant platesnio cheminių medžiagų spektro aptinkama daugiau PFAS, tačiau tyrėjai pabrėžia, jog tai reiškia ir tai, kad mūsų supratimas apie šių junginių poveikį dar negimusiems vaikams yra pasenęs ir per siauras.
Faktas, kad naudojant naująją analizės techniką pirmagimių ir vėlesnių vaikų PFAS lygio skirtumai išnyko, rodo, jog PFAS problemos mastas galėjo būti rimtai nuvertintas.
„Mūsų tyrimas parodo, kad prenatalinis PFAS poveikis yra sudėtingesnis ir labiau paplitęs, nei rodė ankstesni darbai“, – teigia Liu. – „Jei norime apsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti išvengiamas aplinkos rizikas, privalome matyti pilną vaizdą.“
PFAS randama visur – nuo maisto pakuočių iki baldų audinių. Nors kai kurios šalys griežtina šių medžiagų naudojimo ribojimus, praktikoje dažnai nutinka taip, kad uždrausta medžiaga pakeičiama nauju junginiu, turinčiu labai panašią cheminę struktūrą. Dalis tokių pakaitalų dar nėra tinkamai ištirti, o kai kurie – net ne iki galo identifikuoti.
Būtent tai ir buvo viena iš dabartinio tyrimo paskatų: tiksliau įvertinti prenatalinį poveikį PFAS junginiams, įskaitant ir tuos, apie kuriuos dar žinome labai nedaug.
Kol kas vis dar stokojama aiškumo, kaip tiksliai PFAS veikia sveikatą. Šis konkretus tyrimas nesekė vaikų sveikatos rodiklių, tačiau vis daugiau darbų rodo galimą šių medžiagų pavojų. PFAS jau buvo siejamos su sumažėjusia inkstų funkcija ir didesne tam tikrų vėžio formų rizika.
Pastaraisiais metais nustatytas ryšys tarp PFAS kiekio motinos kraujyje ir smegenų struktūros skirtumų jų vaikams. Ankstesni tyrimai taip pat siejo šiuos junginius su lėtesniu vaisiaus augimu.
Mokslininkai siekia pritaikyti naują PFAS analizės metodiką platesniems tyrimams, kad būtų galima tiksliau įvertinti realų žmonių kontaktą su „amžinaisiais chemikalais“ ir sekti, kaip jis susijęs su sveikatos pokyčiais ilguoju laikotarpiu.
„Šiuo metu mūsų darbas padeda sukurti mokslinį pagrindą tolesniems tyrimams“, – pabrėžia Liu. – „Mūsų tikslas – judėti link kuo ankstesnio pokyčių nustatymo ir prevencijos, ypač tokiais jautriais laikotarpiais kaip nėštumas.“
