Inkilius paukščiams geriausia kabinti rudenį arba ankstyvą pavasarį. Valstybinių miškų specialistai rekomenduoja tai padaryti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos. Jei šio termino nespėjote, saugiau palaukti iki spalio vidurio. Iki tol galima ramiai suplanuoti, kokius inkilus gaminsite ar pirksite ir kur juos kabinsite. Paprasčiausias sprendimas – įsigyti jau pagamintą inkilą.
Dauguma Lietuvoje perinčių paukščių peri nuo maždaug kovo pradžios iki spalio vidurio. Todėl svarbu, kad inkilai atsirastų dar prieš prasidedant aktyviam perėjimo laikotarpiui. Kuo anksčiau inkilas pakabinamas, tuo didesnė tikimybė, kad jame apsigyvens paukščiai.
Paukščiams reikia laiko priprasti prie naujo objekto aplinkoje ir įsitikinti, kad tai saugi vieta. Kartais inkilai užimami ir vėliau, ypač jei paukščiai nerado tinkamos vietos anksčiau arba persikėlė į naują teritoriją. Be to, inkilai praverčia ir žiemą, nes juose slepiasi ne tik paukščiai, bet ir kai kurie kiti gyvūnai.
Renkantis vietą inkilui svarbiausia, kad ji būtų rami ir saugi. Inkilą galima kabinti ant medžio kamieno, pastato sienos, tvoros ar specialaus stovo. Anga turėtų būti nukreipta į šiaurę, rytus arba pietryčius, kad į vidų nepatektų tiesioginė kaitri saulė.
Inkilą reikia tvirtinti stabiliai, geriausia ant dviejų tašelių ir kelių vinių. Taip medis mažiau pažeidžiamas, o pats inkilas laikosi tvirtai. Svarbu, kad jis nebūtų per arti storų šakų, nes per jas prie lizdo lengviau gali patekti plėšrūnai, pavyzdžiui, katės ar kiaunės.
Dažniausiai kabinami inkilai zylėms ir žvirbliams. Zylėms skirti inkilai būna siauri ir aukšti, su nedidele apvalia anga. Mažosioms zylėms įėjimo skylutės skersmuo turėtų būti apie 28 milimetrus. Tokius inkilus galima kabinti nuo maždaug vieno metro aukščio ir aukščiau.
Žvirbliams skirti inkilai labai panašūs į zylėms skirtus, tačiau jų įėjimo anga šiek tiek didesnė – apie 33 milimetrus. Žvirbliai mėgsta gyventi kolonijomis, todėl tokius inkilus galima kabinti kelis greta vienas kito, paliekant tarp jų 2–3 metrų atstumą.
Špakams reikia didesnių inkilų. Jų įėjimo anga būna apie 47 milimetrų skersmens, o pats inkilas kabinamas maždaug 3–4 metrų aukštyje. Geriausia pasirinkti ramesnę vietą, toliau nuo nuolatinio žmonių judėjimo.
Yra ir specialūs inkilai čiurliams, kurie labai naudingi naikindami skraidančius vabzdžius. Šių paukščių inkilai būna plokštesni ir ilgesni, dažniausiai tvirtinami ant pastatų sienų po stogo karnizu. Juos reikia kabinti bent 5 metrų aukštyje, o prieš įėjimo angą turi būti pakankamai atviros erdvės.
Pastaruoju metu vis dažniau kabinami ir inkilai šikšnosparniams. Nors tai ne paukščiai, o žinduoliai, jie taip pat labai naudingi, nes naikina daug uodų ir kitų vabzdžių. Tokie inkilai paprastai kabinami 2–4 metrų aukštyje, geriausia pietinėje ar pietrytinėje pusėje.
Renkantis inkilą svarbiausia, kad jis būtų kuo natūralesnis. Geriausiai tinka neobliuotos, neimpregnuotos medienos inkilai, be ryškių spalvų ir dekoracijų. Paukščiams svarbiausia saugumas ir ramybė, o ne graži išvaizda.
Labai puošnūs, spalvoti inkilai su įvairiomis detalėmis dažnai atrodo gražiai sode, tačiau paukščiams jie nėra patys saugiausi. Ryškios spalvos gali pritraukti plėšrūnų ar žmonių dėmesį. Todėl paprastas, natūralus inkilas dažniausiai yra geresnis pasirinkimas.
Svarbu rinktis inkilą, kurį galima atidaryti. Kartą per metus jį būtina išvalyti nuo seno lizdo likučių. Taip sumažėja parazitų rizika ir padidėja tikimybė, kad inkilas bus užimtas kitais metais.
Po įėjimo anga nereikėtų montuoti jokio tūpimo pagaliuko. Paukščiams jis nereikalingas, o plėšrūnams gali palengvinti prieigą prie lizdo. Taip pat geriau vengti neįprastų formų angų, pavyzdžiui, širdelių ar žvaigždučių, nes jos gali sužeisti paukščius.
Inkilus galima ne tik pirkti, bet ir pasigaminti patiems. Tai puiki veikla su vaikais, padedanti išmokti planuoti, matuoti ir dirbti su įrankiais. Dažniausiai tam pakanka sausų lentų, plaktuko, vinių ir paprasto brėžinio.
Labai svarbi inkilų priežiūros dalis yra jų valymas. Tai reikėtų daryti kartą per metus, pasibaigus perėjimo sezonui – nuo spalio vidurio iki vasario pabaigos. Valant inkilus patartina mūvėti pirštines dėl higienos ir galimų parazitų.
Natūralių drevių senuose medžiuose kasmet vis mažėja. Dėl to paukščiams vis sunkiau rasti saugią vietą perėti. Kabindami inkilus soduose ar sodybose galime padėti jiems rasti tinkamus „namus“ ir prisidėti prie paukščių išsaugojimo.
