Jei savo sode ar prie namų esate pakabinę paukščių inkilą, kartu prisiimate ir atsakomybę už jo priežiūrą. Daugelis pamiršta, kad inkilus būtina reguliariai valyti, o artėjant perėjimo sezonui tai tampa ypač svarbu. Nešvarus ar netinkamai prižiūrimas inkilas gali kelti realų pavojų būsimiems jaunikliams.
Ilgą laiką nevalytuose inkiluose kaupiasi seni lizdai, kurie dažnai kraunami vienas ant kito. Dėl to lizdas pakyla arčiau landos, o plėšrūnams – pavyzdžiui, kiaunėms ar katėms – tampa lengviau pasiekti kiaušinius ar jauniklius. Tokia, atrodytų, smulki klaida gali baigtis tragiškai.
Be to, senuose lizduose lieka išmatų, maisto likučių ir įvairių parazitų. Jie gali sukelti ligas tiek suaugusiems paukščiams, tiek jaunikliams, silpninti jų imunitetą ar net lemti žūtį. Todėl kasmetinis lizdinės medžiagos pašalinimas yra būtinas.
Tinkamai pagaminti inkilai turi būti lengvai atidaromi – per atlenkiamą stogelį ar specialias dureles. Tai leidžia paprastai ir saugiai juos išvalyti. Jei inkilą gaminate patys, iš anksto pasirūpinkite patogia konstrukcija, kad priežiūra nekeltų sunkumų.
Prieš valydami inkilą įsitikinkite, kad jis šiuo metu nėra naudojamas. Žiemą jame gali glaustis ne tik paukščiai, bet ir smulkūs žinduoliai. Tvarkyti inkilą reikėtų tik tada, kai jis tikrai tuščias, kad neišbaidytumėte gyvūnų iš saugaus prieglobsčio.
Valant rekomenduojama mūvėti pirštines ir pasirūpinti saugiu priėjimu. Jei įmanoma, inkilą geriau nuimti ir išvalyti ant žemės. Seną lizdą išimkite rankomis ar nedidele mentele, o esant poreikiui vidų galima išskalauti karštu vandeniu. Svarbu nenaudoti buitinės chemijos ar stiprių valiklių, nes jų likučiai gali pakenkti paukščiams.
Geriausias metas inkilus valyti – nuo spalio vidurio iki vasario pabaigos, kai perėjimo sezonas jau pasibaigęs. Rudenį tai daryti patogiausia, nes orai dar palankūs darbams lauke. Laiku išvalytas inkilas žiemą tampa saugiu ir švariu prieglobsčiu, o pavasarį – tinkama vieta naujam gyvybės ciklui pradėti.
