Amarai – vieni dažniausių sodo kenkėjų, kurie kasmet sugrįžta vos tik augalai pradeda leisti naujus lapus. Jie dažnai atsiranda staiga ir gali greitai išplisti po visą sodą, silpnindami augalus ir mažindami derlių.
Tačiau nedaugelis sodininkų žino, kad šią problemą galima gerokai sumažinti dar prieš prasidedant aktyviam sezonui. Kovas yra vienas tinkamiausių laikotarpių kovai su amarais, nes tuo metu jie dar nėra išplitę ant jaunų lapų.
Ankstyvą pavasarį amarai dažniausiai žiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu. Jie slepiasi ant jaunų ūglių, žievės plyšiuose, šakų išsišakojimuose ir netoli pumpurų.
Dėl to būtent šiuo laikotarpiu juos lengviausia pasiekti ir sunaikinti. Jei pavyksta sumažinti jų kiekį dar prieš prasidedant aktyviam dauginimuisi, vasarą kenkėjų bus gerokai mažiau.
Svarbu žinoti, kad amarų nesunaikina net stipresni žiemos šalčiai. Jie gali išgyventi net esant maždaug –25 °C temperatūrai, todėl natūraliai išnyksta labai retai.
Dėl šios priežasties žieminis arba labai ankstyvo pavasario purškimas laikomas viena veiksmingiausių profilaktinių priemonių. Toks purškimas padeda sunaikinti kenkėjus dar prieš jiems pradedant aktyviai daugintis.
Šiam tikslui dažniausiai naudojamas vadinamasis aliejinis purškimas. Jo principas gana paprastas – aliejus apgaubia kiaušinėlius ir lervas plona plėvele, kuri trukdo jiems kvėpuoti.
Tokiu būdu kenkėjai nežūsta nuo nuodų, bet paprasčiausiai uždusina susidariusioje aliejinėje plėvelėje. Tai laikoma švelnesniu ir aplinkai mažiau kenksmingu būdu kovoti su amarais.
Purškimui reikėtų pasirinkti dieną be lietaus ir stipraus vėjo. Temperatūra turėtų būti teigiama – pakanka kelių laipsnių virš nulio.
Prieš purškiant galima pasirinkti vieną iš dviejų variantų: naudoti specialų parduotuvėse parduodamą preparatą arba pasigaminti paprastą tirpalą namuose.
Sodo prekių parduotuvėse galima rasti įvairių aliejinių preparatų, skirtų žiemojantiems kenkėjams naikinti. Dažniausiai jie gaminami parafino arba augalinių aliejų pagrindu.
Tokių preparatų etiketėse paprastai pateikiamos aiškios naudojimo instrukcijos – nurodoma tinkama koncentracija, kokiems augalams jie skirti ir kokiomis sąlygomis geriausia purkšti.
Jeigu norite paprastesnio ir pigesnio sprendimo, galima pasigaminti ir naminį purškimo tirpalą. Tam prireiks vos kelių lengvai randamų ingredientų.
Į vieną litrą drungno vandens įpilkite du ar tris valgomuosius šaukštus rapsų aliejaus. Taip pat įlašinkite kelis lašus indų ploviklio, kuris padės aliejui geriau susimaišyti su vandeniu.
Mišinį reikia gerai suplakti, kad susidarytų vientisa emulsija. Tokiu tirpalu galima purkšti augalus iš karto, tik retkarčiais verta purkštuvą vėl šiek tiek pakratyti, kad aliejus neatsiskirtų.
Purškiant svarbiausia sutelkti dėmesį į vietas, kur amarai dažniausiai žiemoja. Tai medžių kamienai, storesni ūgliai, šakų išsišakojimai, pumpurų pagrindai ir žievės plyšiai.
Purkšti reikėtų tol, kol ant žievės paviršiaus pasirodys lengvas skysčio nubėgimas. Tai rodo, kad paviršius jau pakankamai padengtas aliejine plėvele.
Atliekant purškimą svarbu stengtis, kad kuo mažiau tirpalo patektų ant dirvos. Purkštuvą geriausia nukreipti tiesiai į medieną, šakas ir pumpurus.
Aliejinį purškimą galima taikyti daugeliui sodo augalų. Jis tinka vaismedžiams, pavyzdžiui, obelims, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms.
Taip pat šį metodą galima naudoti vaiskrūmiams, tokiems kaip serbentai, agrastai ar avietės. Jis tinka ir dekoratyviniams krūmams – rožėms, gyvatvorėms bei kitiems augalams, kuriuos dažnai puola amarai.
Reguliariai atliekant tokį purškimą vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, amarų populiacija sode gali būti gerokai mažesnė. Dėl to augalai būna stipresni, sveikesni ir viso sezono metu geriau dera.
