Tarptautinė astronomų komanda užfiksavo Paukščių Tako centrinį regioną dar neregėtu detalumu. Naujas vaizdas atskleidžia maždaug 650 šviesmečių skersmens sritį, kurioje driekiasi sudėtingas gijų tinklas iš tankių kosminių dujų debesų. Ši zona vadinama Centriniu molekuliniu regionu (CMZ).
Tai didžiausias iki šiol su Atacama Large Millimeter/submillimeter Array teleskopų masyvu, trumpiau – „ALMA“, sukurtas mozaikinis vaizdas. Mokslininkai tikisi, kad sukaupti duomenys leis iš arčiau tyrinėti šio regiono cheminę sudėtį ir geriau suprasti, kaip ekstremaliomis sąlygomis formuojasi bei evoliucionuoja žvaigždės.
Šį duomenų rinkinį parengė „ALMA CMZ Exploration Survey“ (ACES) projekto nariai – daugiau nei 160 mokslininkų iš per 70 institucijų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje bei Australijoje. Tyrimų rezultatai aprašyti straipsnių serijoje, publikuotoje mokslo žurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.
ACES yra didžiausia tokio pobūdžio „ALMA“ apžvalga, skirta Galaktikos centrui. Jos metu sudaryta radijo vaizdų mozaika apėmė naktinio dangaus plotą, prilygstantį trims pilnačioms, sugretintoms viena šalia kitos.
Projektą inicijavo ir jam vadovavo pagrindinis tyrėjas Stevenas Longmore’as, kartu dirbęs su bendraautoriais iš kiekvienos dalyvaujančios institucijos. Prie projekto prisidėjo ir astronomė Ashley Barnes iš „European Southern Observatory“ (ESO) – organizacijos, kuri prižiūri „ALMA“ veiklą.
„Tai – ekstremalumų vieta, akims nematoma, tačiau dabar atskleista nepaprastu detalumu. Stebėjimai suteikia unikalų žvilgsnį į šaltas dujas – žaliavą, iš kurios gimsta žvaigždės – vadinamajame mūsų galaktikos Centriniame molekuliniame regione (CMZ).
„Tai pirmas kartas, kai šaltos dujos visame šiame regione ištirtos taip detaliai. Tai vienintelis galaktikos branduolys, esantis pakankamai arti Žemės, kad galėtume jį analizuoti tokiu tikslumu. Duomenys atskleidžia CMZ kaip niekada anksčiau – nuo dešimtis šviesmečių siekiančių dujų struktūrų iki mažų debesų, supančių atskiras žvaigždes“, – teigė A. Barnes.
Vaizde matyti, kaip šaltos molekulinės dujos teka gijų struktūromis ir kaupiasi gumuluose, iš kurių gimsta naujos žvaigždės. Nors astronomai gana gerai supranta, kaip šis procesas vyksta Paukščių Tako išoriniame diske, galaktikos centre sąlygos yra gerokai atšiauresnės, todėl žvaigždėdaros mechanizmai čia vis dar kelia daug klausimų.
Pasak mokslininkų, naujasis duomenų rinkinys turėtų padėti patikrinti, ar įprastos žvaigždžių formavimosi teorijos galioja ir itin ekstremaliose aplinkose.
„CMZ regione yra vienos masyviausių mūsų galaktikos žvaigždžių. Daugelis jų gyvena greitai ir miršta jaunos, o gyvenimo pabaigoje sprogsta galingomis supernovomis ar net hipernovomis.
„Tirdami, kaip žvaigždės gimsta CMZ, galime aiškiau suprasti, kaip augo ir evoliucionavo galaktikos. Manome, kad šis regionas turi daug panašumų su ankstyvosios Visatos galaktikomis, kur žvaigždės formavosi chaotiškomis, ekstremaliomis sąlygomis“, – sakė S. Longmore’as.
Stebėjimai pateikė ir netikėtumų: nors komanda tikėjosi itin detalių rezultatų, galutinė mozaika vis tiek nustebino atskleistu sudėtingumu ir struktūrų gausa.
Mokslininkai prognozuoja, kad šį tyrimą vėliau papildys dar detalesni stebėjimai, kai bus įgyvendinti „ALMA“ atnaujinimai ir pradės veikti naujos kartos teleskopai.
„Artėjantis „ALMA“ plataus dažnių ruožo jautrumo atnaujinimas, taip pat „ESO“ itin didelis teleskopas („Extremely Large Telescope“) netrukus leis mums dar giliau pažvelgti į šį regioną: atskirti smulkesnes struktūras, sekti sudėtingesnę chemiją ir precedento neturinčiu aiškumu tyrinėti žvaigždžių, dujų bei juodųjų skylių sąveiką. Daugeliu prasmių tai – tik pradžia“, – teigė A. Barnes.
