Patyrusios šeimininkės primena: svarbu ne tik tinkamai išplauti indus, bet ir teisingai juos išdžiovinti. Pakeitus vieną paprastą įprotį galima sumažinti bakterijų plitimo riziką ir pasirūpinti geresne visos šeimos savijauta.
Daugelis po plovimo, ypač stiklines, taures ar stikliukus, pirmiausia palieka džiūti, kad neliktų vandens žymių ir dėmių. Vieni indus sudeda ant rankšluosčio, kiti naudoja specialų džiovinimo kilimėlį. Tačiau dažna klaida daroma tuomet, kai stiklinės pastatomos apverstos – „aukštyn kojomis“.
Audiniai, silikoniniai ar kitokie džiovinimo kilimėliai dažnai išlieka drėgni, o drėgnoje aplinkoje bakterijos dauginasi sparčiausiai. Kai stiklinė pastatoma briauna ant tokio paviršiaus, ji gali perimti mikrobus nuo kilimėlio. Vėliau įsipylus gėrimo, jie gali patekti į organizmą.
Stiklinės kraštas laikomas jautriausia vieta, nes būtent jis tiesiogiai liečiasi su lūpomis. Jei indas kelias valandas stovėjo apverstas ant drėgno pagrindo, ant briaunos ir viduje gali susidaryti palankios sąlygos mikroorganizmams kauptis. Dėl to kai kurie žmonės vėliau sieja prastą savijautą, pykinimą ar staigų skrandžio sutrikimą su, atrodytų, nekalta kasdiene rutina.
Teisingas džiovinimas turėtų atrodyti kitaip: stiklinės ir lėkštės turėtų stovėti taip, kad oras laisvai cirkuliuotų iš visų pusių. Tam geriausiai tinka metalinės (iš nerūdijančio plieno) arba plastikinės indų džiovyklės, kuriose vanduo nubėga žemyn, o pats indas nesiliečia su nuolat drėgnu paviršiumi.
Jei vis dėlto naudojate audinį ar kilimėlį, po kiekvieno naudojimo jį būtina gerai išdžiovinti, o keisti – dažniau, nei įprasta. Be to, ne iki galo išdžiūvę indai neretai įgauna nemalonų kvapą – tai taip pat gali būti bakterijų veiklos požymis.
Dėti drėgnus indus į spintelę nereikėtų: uždaroje erdvėje užlaikoma drėgmė sudaro tinkamas sąlygas mikrobams daugintis iki kito naudojimo. Tad kitą kartą džiovindami indus atkreipkite dėmesį, kaip jie stovi, ir ar paviršius, ant kurio dedate, nėra nuolat drėgnas.
