Energinių gėrimų paskirtis dažnai kelia klausimų net specialistams. Pasak mitybos specialistės Merjos Kiviranta-Mölsä iš „Terveystalo“, šie gėrimai iš esmės neturi jokios realios naudos sveikatai, todėl jų tikrai nereikėtų vartoti reguliariai. Nors jie dažnai reklamuojami kaip greitas energijos šaltinis, jų poveikis organizmui gali būti visai kitoks.
Pastaraisiais metais energinių gėrimų populiarumas nuolat auga. Prekybos tinklų „SOK“ ir „Kesko“ duomenimis, jų pardavimai jau keletą metų didėja, o parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau skirtingų produktų. Ši tendencija ypač ryški tarp jaunesnių nei 45 metų suaugusiųjų.
Pasak prekybos tinklo „S-ryhmän marketkauppa“ pardavimų vadovės Katarinos Vikman, šie gėrimai dažniausiai patenka į jaunesnių suaugusiųjų pirkinių krepšelius. Tai rodo besikeičiančius vartojimo įpročius – vis daugiau žmonių energinius gėrimus renkasi vietoje kavos ar arbatos.
Vis dėlto mitybos specialistai pataria pirmiausia savęs paklausti, kam iš tikrųjų reikalingas energinis gėrimas. Jei nuovargis nuolat didelis, verta įvertinti savo mitybą, miego kokybę ir fizinį aktyvumą. Kai šie pagrindiniai sveikatos veiksniai yra tvarkingi, energinių gėrimų poreikis dažniausiai tiesiog išnyksta.
Daugelis energinių gėrimų vartotojų mėgsta sakyti, kad tai tiesiog alternatyva kavai. Tačiau tokia nuomonė nėra visiškai teisinga. Nors ir kavoje, ir energiniuose gėrimuose yra kofeino, jų poveikis sveikatai skiriasi.
Kava turi daug naudingų junginių, ypač polifenolių. Šios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių vėžio formų rizika.
Suomijoje atliktas CAIDE tyrimas taip pat parodė, kad kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne demencijos rizika. Manoma, kad tam tikros kavos sudėtyje esančios medžiagos gali turėti apsauginį poveikį nervų sistemai.
Energiniuose gėrimuose dažnai yra daug cukraus ir įvairių stimuliuojančių medžiagų. Be kofeino, juose dažnai randama taurino, guarano ekstrakto ir kitų aktyvių junginių, kurie veikia centrinę nervų sistemą.
Didžiausias dėmesys moksliniuose tyrimuose skiriamas būtent kofeinui. Jo poveikis žmonėms gali labai skirtis. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą, vidinį neramumą, miego sutrikimus ir kitus nemalonius simptomus.
Vienoje 3,3 decilitro energinio gėrimo skardinėje kofeino gali būti tiek pat, kiek maždaug dviejuose decilitruose filtruotos kavos. Tačiau energiniuose gėrimuose dažnai yra ir papildomų medžiagų, kurios sustiprina stimuliuojantį poveikį.
Kai kuriuose energiniuose gėrimuose taip pat yra pridėtinių vitaminų, dažniausiai B grupės vitaminų, inozitolio ar cholino. Vis dėlto šių medžiagų žmogus gali lengvai gauti su įprastu maistu, todėl energiniai gėrimai šiuo požiūriu nėra būtini.
Dar viena problema – energinių gėrimų poveikis miegui. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, kurie dalyvauja miego reguliavime. Dėl to gali būti sunkiau užmigti, o miego kokybė gali pablogėti.
Kiek laiko kofeinas veikia organizme, priklauso nuo individualių savybių. Kai kuriems žmonėms jo poveikis išlieka labai ilgai. Todėl jautresniems kofeinui žmonėms rekomenduojama tokių gėrimų nevartoti po vidurdienio.
Energinių gėrimų vartojimas gali lengvai tapti užburtu ratu. Prastesnis miegas sukelia nuovargį, todėl kitą dieną vėl ieškoma papildomos energijos šaltinio. Taip žmogus vėl griebiasi energinio gėrimo, kuris dar labiau pablogina kitą naktį.
Didelis kofeino kiekis taip pat veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Kai kuriems žmonėms pasireiškia rankų drebėjimas, galvos skausmas ar nemalonus „širdies daužymosi“ pojūtis.
Medicininėje literatūroje aprašyti ir atvejai, kai dėl gausaus energinių gėrimų vartojimo atsirado širdies ritmo sutrikimų. Dėl šios priežasties ant produktų, kuriuose kofeino yra daugiau nei 150 mg litre, turi būti įspėjimas, kad jie nerekomenduojami vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims.
Energiniuose gėrimuose taip pat dažnai būna daug cukraus. Pusės litro pakuotėje gali būti net iki 50 gramų cukraus, tai prilygsta maždaug dvidešimčiai cukraus kubelių. Toks kiekis suteikia daug vadinamųjų tuščių kalorijų.
Skystos kalorijos mažiau malšina alkį nei kietas maistas. Dėl to žmonės dažnai suvartoja daugiau energijos, nei jų organizmui iš tikrųjų reikia.
Cukrus ir rūgštingumas taip pat kenkia dantims. Jie gali skatinti dantų ėduonį ir silpninti dantų emalį. Net ir „zero“ tipo energiniai gėrimai nėra visiškai saugūs, nes jų rūgštingumas gali pažeisti emalį.
Energinių gėrimų sudėtyje esantis cukrus ir saldikliai gali paveikti ir žarnyno mikrobiotą. Kai kuriais atvejais jie gali skatinti virškinimo sutrikimus ar net kepenų suriebėjimą.
Vaikams ir paaugliams energiniai gėrimai yra ypač netinkami. Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kurie juos vartoja reguliariai, dažniau skundžiasi galvos skausmais, pilvo skausmais, dirglumu, nervingumu ir miego problemomis.
Be to, pastebėta, kad energinius gėrimus vartojantys paaugliai dažniau turi ir kitų žalingų įpročių. Jie dažniau rūko, vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas.
Jei norite sumažinti energinių gėrimų vartojimą, specialistai pataria tai daryti palaipsniui. Staigus atsisakymas gali sukelti galvos skausmą, dirglumą ar nuotaikos svyravimus.
Geriau po truputį mažinti išgeriamą kiekį arba porcijų dydį. Nemalonūs simptomai dažniausiai išnyksta per kelias dienas.
Taip pat verta pagalvoti, kokį vaidmenį energiniai gėrimai iki šiol atliko jūsų kasdienybėje. Jei jie buvo vartojami troškuliui malšinti, geriausia alternatyva yra paprastas vanduo ar kiti nesaldinti gėrimai.
Jei energijos trūkumas jaučiamas dėl netolygaus maitinimosi, svarbu daugiau dėmesio skirti reguliariems ir visaverčiams valgymams. Subalansuota mityba dažniausiai suteikia kur kas stabilesnės energijos nei bet kuris stimuliuojantis gėrimas.
