2007 metų rugsėjį Peru Anduose nuaidėjo bauginantis sprogimo garsas. Iš dangaus nukritęs kosminis objektas trenkėsi į žemę ir akimirksniu patraukė vietinių dėmesį. Tačiau dar didesnį nerimą sukėlė tai, kas vyko po smūgio: vos per kelias valandas žmonės, buvę netoli įvykio vietos, ėmė jausti keistus negalavimus. Juos vargino pykinimas, galvos svaigimas, kai kuriems prasidėjo kraujavimas iš nosies. Pasakojama, kad krito gyvuliai, o ore tvyrojo aitrus, dusinantis kvapas.
Meteoritui pavyko pasiekti žemę
Į žemę atsitrenkusi kosminė uoliena buvo apibūdinama kaip chondritas, o jos masė, kaip teigiama, siekė beveik 12 tonų. Smūgio vietoje susiformavo apie 6 metrų gylio ir maždaug 30 metrų skersmens krateris. Planetų geologams tai buvo išskirtinis atvejis, nes tokio tipo kūnai dažniausiai suyra ir sudega aukštesniuose atmosferos sluoksniuose dar nepasiekę paviršiaus.
Smūgis buvo itin galingas – jis paliko ryškų piltuvą, o infragarsus užfiksavo net stebėjimo stotis Bolivijoje. Skaičiuojama, kad prieš įskriedamas į atmosferą objektas judėjo didesniu nei 43 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Rastos nuolaužos patvirtino, kad meteoritą sudarė chondritams būdingi mineralai, tokie kaip olivinas ir piroksenas.
Krateris greitai prisipildė gruntinio vandens, kuris, kaip pasakojama, dėl po smūgio susidariusios aukštos temperatūros ėmė virti. Aplink mėtėsi tamsūs fragmentai, atrodę tarsi rūkstantys, o sieros kvapas tapo beveik nepakeliamas.
Vėlesnės valandos priminė katastrofų filmo scenarijų. Carancas apylinkių gyventojai masiškai pranešinėjo apie sveikatos sutrikimus: galvos skausmus, akių bei odos dirginimą, pykinimą, vėmimą, kai kuriems pasireiškė kraujavimas iš nosies. Tuo pat metu pastebėtas ir didesnis ūkinių gyvūnų gaišimas. Vietiniai rinko meteoro nuolaužas kaip smalsų radinį, nesuvokdami galimos rizikos, o gandai apie „kosminį prakeiksmą“ ėmė plisti dar greičiau. Vis dėlto mokslininkai netrukus atmetė egzotiškesnes versijas ir ėmė ieškoti žemiškesnio paaiškinimo.
Tikėtina priežastis – arsenikas
Galiausiai labiausiai tikėtinu masinių negalavimų šaltiniu įvardytas arsenikas. Pagal šią versiją meteoro smūgis galėjo išlaisvinti šį toksišką elementą iš uolienų ir gruntinių vandenų, o jis, patekęs į aplinką ir garuodamas, galėjo paveikti žmones, buvusius arčiausiai epicentro. Toks paaiškinimas daugeliui tyrėjų pasirodė racionalus ir nuramino dalį visuomenės.
Tuometinis meras Maximiliano Trujillo suorganizavo informacinį susitikimą maždaug 800 gyventojų, kuriame ekspertai aiškino incidento pobūdį. Vis dėlto, siekiant numalšinti įtampą, buvo pasitelktos ir vietos tradicijos – meras nurodė šamanui Marcialui Laurai Aruquipai atlikti aukojimo ritualą su jauna lama, kuris, vietinių įsitikinimu, turėjo „atbaidyti blogas jėgas“.
Aplink kraterį buvo pastatyta tvora, teritorija kurį laiką saugota. Žiniasklaidos ir mokslininkų dėmesys pamažu slopo, o gyvenimas kaime po truputį grįžo į įprastas vėžes. Vis dėlto kai kurie klausimai liko atviri: daliai tyrėjų neįprastai aukšta nuolaužų temperatūra ir ryški sieros kvapo emisija iki šiol kelia abejonių. Ar arseniko hipotezė tikrai paaiškina viską – klausimas, į kurį vienareikšmio atsakymo neranda ne visi.
Oficialiai atvejis laikomas iš esmės išaiškintu, tačiau Carancas gyventojams ir daliai skeptiškai nusiteikusių mokslininkų 2007 metų meteoro kritimas išlieka įsimintina mįslė. Šis įvykis ilgam pakeitė požiūrį į tai, kaip kosminės uolienos gali paveikti Žemės ekosistemas ir žmogaus sveikatą.
