Lietuvoje nekilnojamojo turto tema retai kada paliekama nuošalyje – nesvarbu, ar ieškai pirmojo būsto, ar svarstai apie investiciją, ar tiesiog domiesi, kaip keičiasi miestų veidas. Metai bėga, bet klausimai išlieka – o 2026-aisiais jų atsirado dar daugiau. Ne tik dėl pokyčių ekonomikoje, bet ir dėl augančių lūkesčių.
Šių metų pradžia įnešė ne tik aiškumo, bet ir šiek tiek vilties – ypač tiems, kurie laukė palankesnių sąlygų pirkimui. Kadangi 2025-ieji nesukėlė didesnių sukrėtimų, o kai kurie rezultatai net viršijo prognozes, į 2026-uosius žengiama gana tvirtai.
Būsto rinka, ypač didžiuosiuose miestuose, tapo ryškiu akcentu. Antroje 2025 metų pusėje čia fiksuotas ženklus augimas – tiek sandorių, tiek kokybės prasme. Pasitikėjimas grįžo – padėjo augantys atlyginimai, stabilus užimtumas, mažėjančios palūkanos ir bendra pozityvesnė ekonominė nuotaika.
Ar NT sektorius dar svarbus Lietuvos ekonomikai?
Tą patvirtina ir specialistai – būtent būsto segmentas, pasak „Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos“ vadovo Mindaugo Statulevičiaus, ir toliau yra pagrindinis variklis. Kainos stabilizavosi, o rinkos dalyviai turėjo iš ko rinktis. Pasiekta branda leidžia manyti, kad 2026-aisiais ši tendencija nesikeis.
Komercinio NT situacija kiek ramesnė – ypač biurų segmente, kur užimtumo rodikliai vis dar ne tokie, kokių tikisi investuotojai. Tačiau čia žaidimas ilgesnis: reikia daugiau laiko, resursų ir kantrybės.
Kokios prognozės šiems metams?
Nauji metai prasidėjo kalbomis apie II pensijų pakopos pinigų įliejimą į rinką. Ar tai pakeis viską iš esmės? Greičiausiai – ne. Šis faktorius padės tik mažesnei daliai – pirmą būstą perkančių asmenų grupei. Vis dėlto, tiems žmonėms, kuriems trūko vos vieno žingsnio – tai gali būti tikra paspirtis.
Didesnę įtaką darys kiti dalykai. Ekonominis saugumas – vienas pagrindinių faktorių, lemsiančių, kiek žmonės bus linkę investuoti į būstą. Jei darbo vietos stabilios, atlyginimai kyla, o perspektyvos atrodo aiškios – tai suteikia drąsos kurti ateitį Lietuvoje.
Kaip elgsis kainos?
Kainų kryptį nulems ne pavieniai sprendimai, o pasiūlos ir paklausos santykis. Kol statybų leidimai išduodami ne taip greitai, kaip norėtųsi, o sklypų pasiūla ribota – būsto pasiūla nesugebės patenkinti augančios paklausos.
Dėl to ir kyla klausimas – ar brangs? Kaip sako M. Statulevičius, statybos vis dar brangsta: žemės kainos, darbo jėga, medžiagos – viskas reikalauja vis didesnių išlaidų. Tačiau rinka yra jautri – jei pasiūla didės, tai ribos ir augimą.
O kol leidimų gauti nelengva, sparčiai statyti negalima, greičiausiai kainų augimas nebus nei staigus, nei labai ryškus – bet tikėtina, kad stabilaus mažėjimo taip pat nelauksime.
Miestai vis dar traukia
Demografija taip pat prisideda – žmonės vis dar juda į miestus, kuria čia gyvenimus, renkasi arčiau darbo, paslaugų, švietimo ir pramogų. Toks gyventojų judėjimas skatina projektus, o projektai – būsto paklausą. Taip užsisuka ratas, kuriame NT rinka išlieka reikšminga ne tik ekonomikai, bet ir žmonių kasdienybei.
