Teisingai paruoštas substratas daigams – tai ne tiesiog žemė, o subalansuota terpė, kurioje šaknys gali laisvai kvėpuoti, gauti maisto medžiagų ir tolygiai vystytis. Net ir nedidelės klaidos šiame etape gali turėti įtakos visam augalo augimui bei būsimam derliui.
Viena dažniausių klaidų – tiesiog paimti žemę iš daržo ir naudoti ją daigams. Nors gali atrodyti, kad tai natūrali ir „patikrinta“ terpė, jaunoms šaknims ji dažnai būna per sunki ir nestabili. Daržo žemėje gali būti sukietėjusių grumstų, kurie trukdo oro cirkuliacijai, taip pat piktžolių sėklų, kenkėjų lervų ar ligas sukeliančių mikroorganizmų. Be to, po sezono tręšimų joje gali būti per didelė druskų koncentracija. Suaugę augalai dažnai prisitaiko prie tokių sąlygų, tačiau gležni daigai yra kur kas jautresni.
Kita problema – netinkamas dezinfekavimas. Substratą tikrai verta dezinfekuoti, ypač jei jis ruoštas savarankiškai, tačiau svarbu nepersistengti. Perkaitinus žemę galima sunaikinti ne tik kenksmingus, bet ir naudingus mikroorganizmus bei pabloginti jos struktūrą. Tinkami metodai yra švelnus kaitinimas orkaitėje vidutinėje temperatūroje, garinimas virš verdančio vandens arba keli užšaldymo ir atitirpinimo ciklai. Po dezinfekavimo substratui reikėtų leisti keletą dienų pastovėti, kad stabilizuotųsi jo struktūra ir drėgmės balansas.
Labai svarbi ir žemės struktūra. Šaknims reikalingas ne tik vanduo ir maisto medžiagos, bet ir deguonis. Per sunki, tanki žemė sulaiko drėgmę, prasčiau praleidžia orą, todėl šaknys vystosi silpnai ir gali pradėti pūti. Kad substratas būtų purus ir laidus, į jį verta įmaišyti perlito, vermikulito, stambesnio smėlio ar kokoso substrato. Tokie priedai pagerina aeraciją ir sumažina užmirkimo riziką.
Dar viena klaida – perteklinis trąšų kiekis. Noras „geriau pamaitinti“ daigus gali baigtis priešingu rezultatu. Jaunos šaknys labai jautrios aukštai maisto medžiagų koncentracijai. Pertręštas substratas gali nudeginti šaknis, sulėtinti augimą ar net pražudyti daigus. Daigams geriausia rinktis lengvai tręštą, specialiai tam skirtą substratą, o papildomai tręšti tik tada, kai augalai jau sustiprėja.
Ne mažiau svarbus ir žemės rūgštingumas. Net jei maisto medžiagų pakanka, netinkamas pH gali trukdyti jas pasisavinti. Daugumai daržovių daigų tinkamiausia silpnai rūgšti arba artima neutraliai terpė. Per rūgščioje dirvoje blogiau įsisavinamas kalcis ir magnis, o per šarminėje – geležis ir fosforas. Dėl to gali atsirasti lapų geltonavimas, augimo sulėtėjimas ar chlorozės požymiai. Prieš sėją verta patikrinti substrato pH paprastomis testavimo priemonėmis ir, jei reikia, jį pakoreguoti.
Puri, dezinfekuota, saikingai tręšta ir tinkamo rūgštingumo žemė sudaro tvirtą pagrindą stipriems daigams. Toks pradinis startas lemia, kad augalai bus atsparesni, greičiau prisitaikys persodinimo metu ir vėliau džiugins gausesniu derliumi.
