Vis dažniau miškuose ir parkuose sutikdami laukinius gyvūnus norime juos nufotografuoti iš arti ar net paglostyti, ypač jei tai maži, bejėgiai jaunikliai. Tačiau toks elgesys ne tik kelia pavojų žmogui, bet ir gali būti pražūtingas patiems gyvūnams. Remdamiesi miškininkų patirtimi ir jų socialiniuose tinkluose paviešintu vaizdo įrašu, apžvelkime, kaip iš tikrųjų derėtų elgtis sutikus laukinį žvėrį, ypač pavasarį, kai gamta pilna jauniklių.
Valstybinių miškų prižiūrėtojai savo paskyras socialiniuose tinkluose vis dažniau naudoja ne tik gražioms gamtos nuotraukoms dalytis, bet ir svarbioms žinutėms skleisti. Jų profiliai sulaukia daug dėmesio, todėl pranešimai greitai pasiekia plačią auditoriją. Taip miškininkai gali laiku įspėti, patarti, parodyti įdomius gamtos reiškinius ir kartu šviesti visuomenę.
Pastaruoju metu paskelbtas jų vaizdo įrašas sukėlė nemažai diskusijų. Jame matyti mažas, vienišas šerniukas, kuris, kaip manoma, pametė motiną miške. Ši situacija miškininkams tapo proga dar kartą priminti svarbiausias taisykles, kaip elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais. Nors iš išvaizdos dažnai lengvai atpažįstame šerną ar kitą žvėrį, vis dar per mažai žinome apie jų elgesį, instinktus ir poreikius.
Mažas, vienišas šerniukas: „Taip gamtos nestebime“
Vaizdo įrašą nufilmavo miške vaikščiojęs žmogus, netikėtai užtikęs mažą, išgąsdintą šerniuką. Aprašyme teigiama, kad jauniklis veikiausiai buvo užmigęs guolyje tuo metu, kai visa banda išėjo maitintis. Tikimasi, kad šernė sugrįš į tą pačią vietą ir vėl suras savo jauniklį.
Miškininkai šią situaciją panaudojo kaip galimybę iš naujo priminti, kaip turime elgtis sutikę laukinį gyvūną miške – tiek suaugusį, tiek visai mažą. Anot jų, būtina suprasti, kad gamtą reikia stebėti atsakingai.
„Raginame elgtis protingai ir atsakingai. Taip gamtos nestebime.“
Nors mažas šerniukas kelia švelnius jausmus ir daugelis norėtų jį palaikyti ant rankų, paglostyti ar net parsinešti namo, miškininkai yra kategoriški. Kiekvienas laukinis gyvūnas – mažas ar didelis, jaunas ar senas – vis tiek yra laukinis. Jų tikrieji namai yra gamta.
Niekada nereikėtų liesti jauniklių – žmogaus kvapas gali lemti, kad patelė jų atsisakys. Su kiekvienu laukiniu gyvūnu būtina išlaikyti saugų atstumą – tai svarbu tiek jam, tiek žmogui. Net ir nekaltai atrodantis žvėris, pajutęs grėsmę, gali pulti ir stipriai sužaloti.
Ypač pavojingos yra šernės, saugančios savo jauniklius, kaip ir dauguma patelių, ginančių savo mažylius. Laukinę gamtą privalu stebėti taip, kad jos negąsdintume, neniokotume ir netrukdytume natūraliems procesams – tyliai, saugiai ir atsakingai.
Atsargumas su laukiniais gyvūnais: pavasarį jauniklių bus dar daugiau
Miškininkai primena, kad pavasaris – metas, kai miškai ir laukai prisipildo naujos gyvybės. Jauniklių tik daugės, o kartu turėtų augti ir žmonių atsargumas.
Artėjant šiltajam sezonui miškuose dažniau sutiksite mažų šerniukų, o kartu pasirodys ir jauni zuikiai, stirniukai, briedžiukai, lapiukai, kiaunės bei jauni barsukai. Visų jų atžvilgiu galioja ta pati taisyklė: neliesti, neglostyti, neimti „gelbėti“.
Jei miške ar kitur gamtoje pastebėsite, kaip jums atrodo, be motinos likusį jauniklį, elkitės ramiai: netrukšmaudami ir nekeldami streso gyvūnui, tiesiog pasitraukite. Patinas ar patelė beveik visada būna netoliese ir sugrįš prie savo mažylio, kai aplinka nurims ir nebus žmonių.
Svarbiausia – žmogaus nesikišimas. Mūsų nebuvimas dažnai yra didžiausia pagalba gyvūnui. Miškininkai pabrėžia: jauniklius reikia palikti ten, kur juos radote, ir kuo ramiau pasitraukti. Taip suteiksite jiems didžiausią įmanomą saugumą ir leisite gamtai tvarkytis pačiai.
