Šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai kartais palaikė artimus ryšius, kai dešimtis tūkstančių metų gyveno tose pačiose teritorijose. Tačiau vis dar mažai žinome, kas su kuo poravosi ir kodėl.
Nauja genetinė analizė leidžia pažvelgti į šią senovinę „dramą“ iš arčiau: panašu, kad dažniau poravosi žmonės moterys ir neandertaliečiai vyrai.
Kaip tiksliai tai vyko, lieka didžiulis klaustukas. Ar žmonių moterys iškeliaudavo į neandertaliečių bendruomenes, ar neandertaliečių vyrai traukdavo į didesnes žmonių gyvenvietes? Ar šie susitikimai buvo taikūs, painūs, slapti, o gal net smurtiniai?
„Nežinau, ar kada nors pavyks gauti galutinį atsakymą, kaip tai vyko, nes negalime nukeliauti atgal laiku“, – sako Mičigano universiteto populiacijų genetikos specialistė Xinjun Zhang, komentuodama naująją analizę.
Tačiau tyrimas, ketvirtadienį paskelbtas žurnale Science, rodo „kad kaskart, kai neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės poravosi, dažniau tai būdavo neandertaliečiai vyrai ir šiuolaikinės žmonės moterys, o ne atvirkščiai“, aiškina tyrimo autorius, Pensilvanijos universiteto genetikas Alexanderis Plattas.
Mokslininkai žino, kad neandertaliečiai ir žmonės poravosi, nes nedidelė, bet svarbi neandertaliečių DNR dalis randama daugumos šiuolaikinių žmonių genome. Šie genai gali padėti kovoti su kai kuriomis ligomis, bet kartu padaro mus jautresnius kitoms.
Tačiau jau seniai pastebėta, kad neandertaliečių DNR nėra pasiskirsčiusi vienodai visame žmogaus genome.
Ypač stebina tai, kad žmogaus X chromosomoje – vienoje iš dviejų vadinamųjų lytinių chromosomų – neandertaliečių DNR yra gerokai mažiau nei kitose, nelitinėse chromosomose.
Mokslininkai spėjo, kad galbūt genai tose vietose tiesiog nebuvo naudingi arba netgi žalingi. Gal žmonės su tokiais genų deriniais išgyvendavo prasčiau, todėl evoliucija palaipsniui „išfiltravo“ šiuos variantus.
Buvo ir kita hipotezė: šį skirtumą galėjo lemti tai, kaip tiksliai bendravo ir poravosi šios dvi rūšys.
Norėdami įminti šią mįslę, Plattas su kolegomis atsigręžė į patį neandertaliečių genomą ir išanalizavo žmonių DNR, kuri įsiterpė jo viduje per „poravimosi įvykį“ prieš maždaug 250 000 metų.
Palyginę šiuos genus, mokslininkai aptiko ryškesnį žmonių „piršto atspaudą“ neandertaliečių X chromosomoje – toje pačioje, kurioje, žiūrint iš žmonių pusės, neandertaliečių DNR beveik nėra.
Labiausiai tikėtinas šio veidrodinio modelio paaiškinimas – poravimosi elgsena. Tai susiję su tuo, kaip lytinės chromosomos perduodamos iš tėvų vaikams, aiškina Plattas.
Genetiškai moteriška lytis turi dvi X chromosomas, o vyriška – vieną X ir vieną Y. Todėl vidutiniškai du iš trijų X chromosomų kopijų populiacijoje yra paveldimi iš motinos.
Jei per tūkstančius metų dažniau poravosi žmonės moterys ir neandertaliečiai vyrai nei žmonės vyrai ir neandertaliečiai moterys, tuomet būtent tokio paveikslo ir būtų galima tikėtis: daugiau žmonių DNR neandertaliečių X chromosomose ir mažiau neandertaliečių DNR – žmonių X chromosomose.
„Manau, kad jie padarė labai svarbius žingsnius, užpildydami trūkstamas dėlionės dalis“, – sako Prinstono universiteto evoliucinės genomikos tyrėjas Joshua Akey, nedalyvavęs šiame darbe.
Tyrimas negali visiškai atmesti ir kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, pasak Zhang, gali būti, kad žmonių vyrų ir neandertaliečių moterų palikuonys tiesiog prasčiau išgyvendavo.
Tačiau paprasčiausias ir, tyrimo duomenimis, labiausiai tikėtinas aiškinimas kartu yra ir įdomiausias: „Tai nėra vien griežto darvinistinio ‘stipriausiojo išlikimo’ rezultatas“, – sako Plattas. – „Tai labiau mūsų tarpusavio sąveikos, kultūros, visuomenės ir elgsenos pasekmė.“
