Neskinkite šio augalo miške: už vitaminų dozę lėkštėje galite gauti milžinišką baudą

Miško žygių mėgėjams gerai pažįstamas meškinis česnakas – ryškaus, gaivaus skonio augalas, dažnai naudojamas virtuvėje. Vis dėlto ne visi prisimena, kad šis augalas yra saugomas: jam taikoma dalinė rūšies apsauga, o iki 2014 metų jis buvo griežtai saugomas.

Tokiu statusu siekiama pažaboti pernelyg intensyvų rinkimą natūraliose augimvietėse ir taip didinti šios rūšies populiaciją. Meškinis česnakas prisideda prie miško ekosistemos biologinės įvairovės ir buveinių stabilumo, todėl laikomas jautriai reaguojančia, nykstančia rūšimi.

Natūraliai meškinis česnakas dažniau aptinkamas drėgnesnėse, derlingose dirvose, mėgsta dalinį pavėsį. Jis auga lapuočių miškuose, ypač ten, kur vyrauja turtingi humusingi dirvožemiai.

Rinkti meškinį česnaką rankomis galima tik laikantis aiškių taisyklių: teritorijoje turi likti ne mažiau kaip 75 proc. šios rūšies populiacijos. Dėl to itin svarbu elgtis atsakingai, įvertinti savo veiksmų poveikį gamtai ir prisiminti, kad taisyklių nesilaikymas gali užtraukti atsakomybę.

Be to, prieš skynimą būtina gauti atitinkamą leidimą iš Regioninės aplinkos apsaugos institucijos, o jei augalas auga nacionalinio parko teritorijoje – leidimas turi būti derinamas su už saugomas teritorijas atsakinga institucija.

Norint išvengti rizikos ir nereikalingų problemų, yra paprastesnė alternatyva – meškinį česnaką auginti savo sode. Sodinukų ar svogūnėlių galima įsigyti sodo prekių vietose ir sveiko maisto parduotuvėse.

Šis augalas tinka ne tik kaip dekoratyvinis, bet ir kaip kulinarinis: jo skonis ir aromatas švelnesni nei įprasto česnako, todėl puikiai dera salotose, sriubose ar padažuose. Lapai turi sieros junginių, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, taip pat fenolinių rūgščių, magnio, geležies, kalio, fosforo, vitaminų A, C ir B grupės vitaminų. Dėl šių savybių meškinis česnakas dažnai siejamas su imuniteto palaikymu ir virškinimo sistemos veikla.